20140712 1402181961 metų rugsėjo 1 dieną Utenos medicinos mokykloje, išlaikius stojamuosius egzaminus, buvo sudaryta medicinos felčerių kursas. Sąrašuose buvo 33 studentai: 7 vyrai ir 26 merginos. Mokyklos direktoriumi dirbo Povilas Laucius, kurso vadovė buvo Janina Poskienė. Paskaitas skaitė Utenos ligoninės gydytojai, praktiniai užsiėmimai vykdavo toje ligoninėje ir poliklinkoje. Po dviejų su puse metų 1964m., baigę teorijos kursą, atlikę gamybinę praktiką įvairiose Lietuvos ligoninėse, išlaikę valstybinius egzaminus, visi iki vieno gavome diplomus ir paskyrimus dirbti. Tai buvo 1964 metų balandžio 1 diena. Taip mes išsiskyrėme, o kai kurie net visai 50 - čiai metų. Išsibarstėme po visą Lietuvą ir dirbome kas greitojoje medicinos pagalboje, kas medicinos punktuose gamyklose ar kaimuose, kas ambulatorijose ar ligoninėse. Sukūrę šeimas, paskedome savo rūpesčiuose, laimėje ir problemose, o laikas nesustabdomai bėgo... Šiandien, kai nuo tų dienų praėjo net 50 metų, kilo noras atžymėti tą mūsų profesinės pradžios jubiliejų, prisiminti ir sužinoti vieniems apie kitus, pasidžiaugti tuo, ką padarėme, apkabinti esančius ir paminėti išėjusius... Ėmėme rengti susitikimą.


Paaiškėjo, kad startas, kurį davė ganėtinai kukli to meto Utenos medicinos mokykla, buvo gana sėkmingas, o žinių, kurias mums perteikė dėstytojai-gydytojai pakako, kad galėtume teikti žmonėms pagalbą, jiems susirgus ar profilaktiškai kovojant su ligomis. Didžiausia pagarba ir padėka to meto mūsų dėstytojams, kurie neturėdami šių dienų lygio praktikai pritaikytos mokymo bazės, sugebėjo mus paruošti gerais specialistais. Nei vienas iš baigusių tą kursą nemetė savo darbo, nebent į stojo studijuoti universitetuose. Janina Biksaitė - Kanaporienė , Kazys - Ramutis Dešukas, Robertas Pelakauskas, Rūta Šimavičiūtė, Vanda Rukšėnaitė - Urbonavičienė tapo gydytojais ir iki šiol tebedirba, Dalia Dziukaitė - Mikolaitienė tapo oligofrenopedagoge- logopede, o Nijolė Biliūnaitė – Urbonienė, baigusi universitetą, tapo teisėja. Didžioji dauguma buvusių kurso draugų yra pensininkai, o 5 iš bendro skaičiaus jau mirė.( Susitikimo organizavimo pradžioje mirusiųjų buvo 3, tagi, laikas nelaukia, tik mes vis bendravimo laiką atidedame, nors tam jokių priežąsčių nebūna...)
Mintis pabandyti surengti susitikimą gimė šio straipsnio autorės Dalios Dziukaitės – Mikolaitienės galvoje, o pasiūlymui pritarė visi iki vieno bendrakursiai, tik sunkoka buvo juos surasti. Tačiau šiuolaikiniai ryšiai ir televizija pagelbėjo, ir 2014 metų liepos 12 dieną Biliakiemio bažnyčios šventoriuje stojo vienas po kito automobiliai, atvežę bendramokslius į renginio pradžią –Šventąsias Mišias, skirtas išėjusiems mokslo draugams: Povilui Rukšėnui (2012 m.), Stasiui Gadliauskui (2013 m.), Irenai Juodėnaitei – Skeivelienei (2013 m.), Janinai Kulbeckaitei – Ramanauskienei (2014 m.), Laimai Vilimaitei- Žvirblienei (2014 m.) paminėti. Šventąsias Mišias laikė Biliakiemio bažnyčios klebonas Povilas Klezys, jų metų giedojo Utenos buvusių pedagogų choras „Svaja" vadovaujamas dirigentės Adelės Čypienės.
Kas po mišių, kas jau prieš jas sveikinosi, glėbesčiavosi ir su priekaištu sau pačiam jautė, kad ne visus gali atpažinti, kad vėl, kaip tada 1961 metais, reikia susipažinti, nes laikas, nutrynęs jaunystės veido bruožus, papuošęs sidabru plaukus, o raukšlėmis veidus, pakeitė mus. Bet šypsenos, geranoriškumas ir akių spindesys bylojo apie tai, kad visi iki vieno tebeesame vienas kito širdies užkampėliuse. Visa, kas aplink mus iki pabaigos mus moko. Išmokome ir mes dar vieną pamoką, kurios išvada viena : kodėl tik dabar? Bet gal geriau vėliau, negu niekada?
Susitikimo tąsa vyko Biliakiemio laisvalaikio salėje, kur buvo parengtos bendros suneštinės vaišės, kava, arbata ir prie „Ilgiausių metų" palinkėjimo šampano taurė. Jaudinančius žodžius bendramoksliams išsakė kurso vadovė Janina Poskienė. Tai ji, kai jauni buvom, skatino mus, eiti pirmyn, mylėti gyvenimą, būti dorais ir sąžiningais žmonėmis. Tikriausia ir tada sakėme „ačiū", bet dabartinis „ačiū" daug brandesnis ir svaresnis. Susitikimo dalyvius pagerbė Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas. Jis pasveikino dalyvius ir įteikė įspūdingą dovanėlę. Svečius linksmino nepailstanti muzikantė Stasė Kapcevičienė. Tik su saulės laida išsiskirstė susitikimo dalyviai: Algis Abelis, Janina Biksaitė – Kanaporienė, Nijolė Biliūnaitė – Urbonienė, Julė Dagytė – Martinkienė, Kazys – Ramutis Dešukas, Regina Galentaitė – Musninkienė,Vida Jakūbonienė, Albina Juronytė – Urbonavičienė, Irena Kregždaitė – Urbonienė, Aldona Luomaitė – Ališonkienė, Regina Martinonytė - Norušienė, Robertas Pelakauskas, Palmyra Sirvydaitė – Pliarpienė, Vanda Vieversytė – Maulienė, Nijolė Zarankaitė –Čepukėnienė.
Bendramokslė Albina Juronytė – Urbonavičienė Biliakiemio klebonui atvežė dovanų: dvi savo pačios išaugintas kolonines tujas. Jas klebonas pasiūlė pasodinti Biliakiemio šventoriuje, šio susitikimo atminimui. Tas bus padaryta artimiausiomis dienomis.
Pirmasis susitikimas po 50 metų įvyko. Kiekvienam jis sukėlė daugybę prisiminimų, džiaugsmo, liūdesio, nostalgijos praeities dienoms ir pasididžiavimą, kad dar esame. Pabandykite ir Jūs, jei dar neteko susipažinti iš naujo...
Informacija Dalios Dziukaitės – Mikolaitienės, medicinos felčerės, Utenos medicinos mokyklos šeštosios
( 1961 – 1964 ) medicinos felčerių laidos absolventės, susitikimo rengėjos.

Joomla templates by a4joomla