Utenos seniūnija 
Gismeteo Naujienos
- Smulkiau
Utenos seniūnijos bendruomenė kartu su partneriu – Utenos rajono savivaldybe, įgyvendina socialinio verslo projektą „Multisensorinio kambario ir jo pagalbinių sanitarinių patalpų įrengimas“ pagal URVVG „Utenos rajono dvisektorė strategija 2016-2023 m.“, priemonę „Parama ne pelno sektoriaus organizacijų investicijoms į socialinio verslo kūrimą ir plėtrą bei užimtumo skatinimą kaimiškose Utenos rajono vietovėse“. Vietos projekto tikslas – įrengti multisensorinį kambarį ir įdarbinti asmenį į naujai sukurtą darbo vietą. Projektas skirtas visų amžiaus grupių žmonių – vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus, poreikiams tenkinti. Įgyvendinus vietos projektą, Utenos krašto žmonėms su sutrikusia sensorika vietoje (nevykstant į didžiuosius Lietuvos miestus) bus teikiamos inovatyvios ir kokybiškos paslaugos. Paslaugos pagal poreikį ir už patvirtintą kainą bus teikiamos visiems jų pageidaujantiems ir iš aplinkinių rajonų, o tai suteiks ekonominę naudą vietos bendruomenei ir Utenos rajonui. Bendra vietos projekto vertė 72 429,26 Eur. Projektą įgyvendinti planuojama iki 2023 m. liepos 1 d. Utenos rajono savivaldybės prisidėjimas 20 260 Eur. Už projekto lėšas buvo įrengta multisensorinė patalpa, pagalbinės sanitarinės patalpos, įsigyta multisensorinė įranga.
Utenos seniūnijos bendruomenės pirmininkės Aistės Bernotienės informacija ir nuotraukos.
- Smulkiau
Gruodžio 16 dieną Vaikutėnų laisvalaikio centro kiemelyje vyko Kalėdinės eglutės įžiebimo šventė. Šventės dalyvius linksmino linksmuolės nykštukės (vad. Ramunė Miečiutė), Kalėdų senelis su besmegeniu, meškutis Tutis. Bendruomenės nariai ir svečiai, šoko, dainavo, vaišinosi saldžia vata, pyragais, sausainiais, bei karšta arbata. Labai norime padėkoti Utenos kultūros centrui už padovanotas girliandas mūsų kiemelyje augančiai didelei eglei, AČIŪ už išpildytą mūsų ilgametę svajonę ją įžiebti. Didelis AČIŪ Utenos seniūnijos seniūnui už keltuvą Kalėdinei eglei puošti, dėkojame už pagalbą jungiant, prijungiant visas kiemelio šviesas, o ypač už didelės eglės puošimą girliandomis Utenos seniūnijos elektrikui Rimantui Tumosai. Labai dėkojame Astos Vilkienės šeimai iš Jotaučių už pačių pagamintus nuostabius nykštukus, Sodų gatvės atstovėms Laimai ir Aldonai Zabarauskaitėms, Jolantai Gylienei, Vilmai Ruzgienei už laiptų puošimą šviečiančiais žibintais, Pušyno gatvės atstovėms Laimai Griškevičienei ir Loretai Petrauskaitei už išradingą nykštuką su maišu, Algirdui Komliauskui už išdrožinėtą ateinančių metų simbolį kiškį. Dėkojame Arūnui Juzėnui už labai didelę pagalbą statant dekoracijas.
Informacija Jūratės ir Skaidrės, nuotraukos Godos Raslanaitės, Linos Lingytės
- Smulkiau
XXI amžius, globalizacijos procesai, tautų niveliavimasis, grėsmė prarasti savastį ir vertybių sampratos kaita. Kyla klausimas – kaip atsilaikyti, kaip neprarasti savo veido, individualumo, išskirtinumo? Maironio lietuvių literatūros muziejaus Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus vedėjos VIRGINIJOS PAPLAUSKIENĖS teigimu, čia sektinu pavyzdžiu gali tapti daugelis didžiųjų mūsų kūrėjų. Ypač menininkai, 1944-aisiais pasitraukę nuo antrosios sovietų okupacijos iš Lietuvos į Vakarus, kūrę svetur ir puoselėję lietuvių kalbą, papročius, tradicijas.
Vienas tokių – rašytojas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015 m.). Jo gyvenimo kelias driekėsi iš Nemeikščių kaimo per Kauną, Vilnių, Tauragę, Berlyną, Tiubingeną, Freiburgą, Baltimorę, Niujorką, Vašingtoną, Kenebunkportą. Lankytasi Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
„Alfonsas Nyka-Niliūnas daugiau kaip 70 metų gyveno svetimoje žemėje, tačiau gimtieji namai – Nemeikščiai – buvo jo pagrindas, kertinis akmuo tiek gyvenime, tiek kūryboje, – teigė poeto gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja V. Paplauskienė. – Dar daugiau – Aukštaitija jam tapo neišsemiamu kūrybos šaltiniu. „Utena man liko geriausias miestas pasauly. Esu, galima sakyti, buvęs visur, bet nei Roma, nei Venecija, nei Londonas, nei Paryžius – niekados negali susilyginti su mano mylima Utena“, – yra rašęs poetas.
Nyka-Niliūnas gyveno įvairiuose miestuose, įvairiose valstijose. Bet pirmiausia jis yra išėjęs iš Nemeikščių, iš savo gimtojo, paprasto kaimo. Kai atvyko į Niujorką, šis jo nenustebino savo gražumu, išraiškingumu – Nyka-Niliūnas su savotiška nuostaba žvelgė į tas, kaip sakė, tuščias šviesas, nieko nesakančias reklamas. Jam tikrai nebuvo įdomi didžiojo miesto vaizdinė pusė, kita vertus, jis jam buvo labai vertingas, prasmingas savo muziejais. Nyką muziejai užburdavo. Jam buvo svarbu menas, literatūra, architektūra ir gyvenimiškas ryšys su draugais, bičiuliais, o namuose, Nemeikščiuose, jo gyvenimo pagrindas buvo jo šeima. Ji lydėjo jį gyvenimo keliuose iki pat pabaigos. Kaip pats sakė: aš niekada neišėjau iš Lietuvos, aš likau Nemeikščių žmogus.“
Visas straipsnis apie rašytoją, poetą, vertėją, literatūros kritiką Alfonsą Nyka-Niliūną www.bernardinai.lt
- Smulkiau
„Gyventi kaime gera“ lankėsi Utenos r. Pačkėnų kaime, kur Judita Krutoguz kuria ypatingas raganas ir naminukus bildukus. Pasakojimas apie išskirtinę Juditos sodybą, Raganų muziejų ir kaip kuriamos raganos – laidoje „Gyventi kaime gera“. Šią laidą rodė 2022 m. gruodžio 11 d. 9 val. per LRT televiziją.
- Smulkiau
Pačkėnų krašto bendruomenė pagal Kultūrinės veiklos programą rašė paraišką ir gavo finansavimą projektui „Su raganaite visada smagiau!“. Iš projektinių lėšų (4500,00 Eur.) apmokėtos edukacinių užsiėmimų paslaugos ir įsigytos šios priemonės: meditacinis būgnelis, lauko krosnelė maisto ruošimui, Raganų muziejaus reklaminis stendas, reklaminės prekės ir įvairios priemonės edukaciniams užsiėmimams.
Birželio – lapkričio mėnesiais pravestas 61 edukacinis raganaitės dirbtuvėlių užsiėmimas, kuriuose dalyvavo 620 vaikų ir 200 suaugusiųjų, iš viso dalyvavo 820 dalyvių iš įvairių Lietuvos kampelių, pravesta švenčių ir renginių, vykome į kitas bendruomenes. Šiais metais muziejų aplankė 922 lankytojai. Iš jų užsieniečiai: Norvegija-2, Prancūzija-4, Lenkija-3, Vokietija- 5, Airija-3.
Raganų muziejų Pačkėnuose filmavo LRT televizija, laidai „„Gyventi kaime gera“, TV3 laidai ,,Sveiki atvykę“.
2022 m. gruodžio 11 d. 9 val. kviečiame žiūrėti LRT laidą „Gyventi kaime gera“ apie Pačkėnų raganų muziejų.
Pačkėnų krašto bendruomenės pirmininkė Dana Žigienė
- Smulkiau
Utenos seniūnijos Kvyklių kaimo gyventoja Emilija Kviklienė, dabar gyvenanti pas giminaitę Utenoje, 2022 m. lapkričio 24 d. sulaukė garbingo 100 metų jubiliejaus.
Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas ir seniūno pavaduotoja Laura Gaivenienė pasveikino Emiliją Kviklienę 100 metų jubiliejaus proga, palinkėjo daug sveikatos, įteikė Utenos rajono mero Alvydo Katino sveikinimą, užrišo jubiliejinę juostą ir įteikė atminimo dovanėlę.
Utenos seniūnijos administracijos informacija
- Smulkiau
Kvykliuose (Utenos r.) pradėjo veiklą Kvyklių karjeras – naują karjerą Kvykliuose pradėjo vystyti UAB „Kvyklių karjeras“, kuris priklauso bendrovių grupei „ACME Grupė“. Bendrovių grupei taip pat priklauso karjerai Drąseikiuose (Kauno r.), Kruonyje (Kaišiadorių r.), Bagaslaviškyje (Širvintų r.), Šlavantuose (Lazdijų r.).
„Pradėti veiklą Utenos rajono karjere pasirinkome dėl telkinio dydžio ir šalia esančios patogios infrastruktūros, greta rekonstruojamo Vilnius-Utena kelio. Čia taip pat nuolat auga išgaunamų medžiagų poreikis, nemažėja remonto, kelio tiesimo darbų, aktyvūs ir individualūs statytojai. Kvyklių karjeras palyginti su kitais turi daug išskirtinių savybių: vietovė yra itin turtinga išteklių gausa, pats karjeras išsidėstęs netoli įvairių gyvenviečių ir statybos objektų“, – teigė „Kvyklių karjero“ vadovas Rolandas Šimoliūnas.
Bus siekiama išgauti aukščiausios rūšies produkciją
Pasak karjero vadovo, karjeras jau paruoštas eksploatacijai, yra nutiesti kokybiški, patogūs keliai iki karjero, įrenginėjama gamybos aikštelė, čia planuojama naudoti pažangius technikos sprendimus, kurie būtų individualiai pritaikyti šio karjero žvyro specifikai. Pagal geologinių tyrimų rezultatus bus projektuojama pažangi karjero technologinė linija. Karjere jau pašalinta augmenija, augalinis žemės sluoksnis ir nukasinėjamas pirmasis žvyro sluoksnis, tad jau aktyviai ruošiamasi žvyro kasimo darbams.
„Pažangios technikos pagalba ateityje planuojame turėti maksimaliai kokybišką, plautą, įvairiausių frakcijų produkciją. Tam, kad būtų pasiekta aukščiausia produkcijos kokybė, žvyras turi būti apdirbamas: pirmiausia jis išplaunamas ir atsijojamas į smėlį, žvirgždą ir gargždą. Šios medžiagos perdirbamos akmenskaldėmis, kad būtų išgauta reikalingos frakcijos skalda.
Sudėtingoms ir ypač saugioms konstrukcijoms, kaip tiltų atramai, betono sijos statiniams, būtina, kad skalda būtų atitinkamos frakcijos. Paprastesniems betonavimo darbams užtenka ir mažiau apdirbto žvirgždo. Specifinių reikalavimų turi ir įvairaus asfalto gamintojai – jų poreikius taip pat atliepsime. Sieksime pagaminti kuo įvairesnių frakcijų produkciją ir patenkinti visų verslo nišų poreikius“, – dalijosi R. Šimoliūnas.
Neseniai veiklą pradėjęs karjeras šiandien gali pasiūlyti žvyrą, skirtą kelių sankasoms formuoti, o vėliau karjeras pasiūlys maksimaliai platų, net iki dešimties skirtingų rūšių frakcionuotos medžiagos pasirinkimą, skirtą kelių tiesimui, betono ir gelžbetonio centrams, pramoninių ir individualių namų statybai. Šio karjero žvyras galės būti pristatomas ne tik į Utenos, bet ir Molėtų, Švenčionėlių, Ignalinos raj., Vilniaus rajonus.
„Iki šiol aktyviai eksploatuojame Kauno rajone Drąseikių karjerą, turime vertingos patirties, manome, kad geriausias praktikas pritaikysime ir Kvyklių karjere“, – teigė R. Šimoliūnas.
Formuoja naują karjero komandą ir siūlo darbo vietą
Pasak karjeros vadovo, šį karjerą planuojama eksploatuoti ne mažiau nei 50 metų. „Pradėjome gana didelį projektą, karjeras bus kasamas gana ilgą laiką, todėl norime suformuoti Kvyklių karjero komandą. Dabar ieškome šio karjero gamybos vadovo, kuris organizuotų karjeros kasybos ir produkcijos gamybos darbus, planavimą, prižiūrėtų karjero komandą.
Manome, šiai pozicijai tiks asmuo, kuris turi sėkmingos darbo patirties gamybos arba statybų sektoriaus įmonėse, yra orientuotas į rezultatą, privalumas būtų jeigu asmuo būtų susipažinęs su karjerų verslo specifika, suprastų, kaip vyksta gamybos procesas“, – vardijo ir kvietė prisijungti prie komandos karjeros vadovas.
Anot R. Šimoliūno, dirbdama su karjerais, bendrovė ypatingai vertina karjero darbuotojus: stengiamasi sudaryti kuo įmanoma patogesnes darbo sąlygas, motyvacines priemones, taikyti pažangius vadybos sprendimus. Norintys prisijungti prie Kvyklių karjeros komandos daugiau informacijos gali surasti čia.
- Smulkiau
Lapkričio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir ūkinius gyvūnus išmokų dydžiai. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) išmokas pradės mokėti nuo gruodžio mėnesio.
NMA, apskaičiavusi kiekvienam pareiškėjui arba ūkinių gyvūnų laikytojui skiriamą pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos sumą už 2022 metus, ją pradės mokėti gruodžio mėnesį. Planuojama, jog daugumai pareiškėjų parama bus išmokėta iki šių metų pabaigos.
Šių metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir ūkinius gyvūnus išmokų dydžiai:
už baltyminius augalus – 23,40 Eur už ha;
specialioji išmoka už bulius – 212 Eur už vnt.;
už karves žindenes ir telyčias – 111 Eur už vnt.;
už ėriavedes – 3,22 Eur už vnt.
Atkreipiame dėmesį, jog atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus yra skiriama 2022 metais deklaravusiems žemės ūkio naudmenas pareiškėjams už 2011 metais deklaruotus ir 2011 metų susietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už baltyminių augalų pasėlius teikimo reikalavimus atitikusius plotus.
Žemės ūkio valdos perdavimo ar paveldėjimo atveju valdos perėmėjui ar paveldėtojui pereina ir atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama, kuri yra mokama už 2011 metų susietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už baltyminių augalų pasėlius teikimo reikalavimus atitikusius plotus perimtoje ar paveldėtoje žemės ūkio valdoje.
www.nma.lt informacija