Spausdinti

gaisrineUtenos rajono ugniagesiai gelbėtojai su nerimu laukia pavasarinių orų sausojo periodo, kurio metu paprastai prasideda pernykštės sausos žolės gaisrai. Paprastai tokie gaisrai kyla tuomet, kai gyventojai imasi įvairios ūkinės veiklos savo ūkiuose.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai sausą pernykštę žolę žemių savininkai ar naudotojai uždega tyčia, manydami, kad žalia žolė nudegusiuose pievų plotuose greičiau sudygs, o vasaros metu ją bus lengviau nušienauti. Tačiau žmonės nesusimąsto, kad liepsna per degančią sausą žolę plinta labai greitai ir ją suvaldyti paprastai būna labai sunku. Tokiu būdu pievoje įsismarkavusios liepsnos pasiekia žmonių sodybas, taip sunaikindamos jose esančius pastatus bei kitą turtą. Kartais pasitaiko atvejų, kai tokiuose gaisruose žūsta ir patys gaisrą sukėlę, ar jį gesinti bandę žmonės.
Per 2016 metus Utenos rajone kilo 39 gaisrai atvirose teritorijose (du gaisrai kilo miške, 28 gaisrai kilo pievose, 9 kitose teritorijose). Deja, vieno tokio gaisro metu žuvo garbingo amžiaus žmogus, kuris pats netyčia ir sukėlė minėtą gaisrą. 2017 metais pats pirmas žolės gaisras kilo kovo 14 d. Utenos mieste, šalia Aukštakalnio gatvės, jo metu išdegė sausa žolė 1 a plote.


Dalį šių gaisrų sukėlė gyventojai padegdami sausą pernykštę žolę tyčia, dalį sukėlė vaikai išdykaudami su ugnimi, tačiau dažniausia pievų gaisrai kyla dėl netyčinės žmonių veikos – nuo be priežiūros paliktos besikūrenančios laužavietės ar nuo ne vietoje numestos neužgesintos nuorūkos. Kartais pievose sausos žolės gaisrai kyla žmonėms tvarkant teritoriją ir neatsakingai deginant sugrėbtas į krūvas augalinės kilmės laukininkystės ir daržininkystės atliekas, senų šiaudų rulonus, šakų krūvas ir pan. Jei minėtos atliekos deginamos laužavietėje, aplinkui kurią yra nepjautos sausos žolės plotai, o dažnai tai daroma ir pučiant stipriam vėjui, kyla labai didelė tikimybė, kad nuo menkiausios kibirkšties, pakilusios iš laužo, užsidegs ir aplink laužavietę esanti sausa žolė. Tokie „aplinkos tvarkytojai" stovėdami prie pat laužo, pastebi, kad už kelių metrų nuo laužavietės pradeda degti sausa žolė, tačiau degančios žolės gaisro užgesinti patys nebepajėgia ir kviečia ugniagesius. Jei nuo tokio „aplinkos tvarkymo" gaisras išplinta, o jo metu būna sunaikinamas svetimas turtas, tai žmogui, kuris norėjo susitvarkyti aplinką gali tekti atlyginti už gaisro padarytus materialinius nuostolius ir už gamtai padarytą žalą.
Asmenims specialiai padegus nenupjautos ir nesugrėbtos sausos žolės plotus gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 120 iki 350 eurų. Padegus sausos žolės plotus nuo netinkamai kūrenamo laužo asmenims gresia administracinė bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 60 iki 300 eurų. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų.
Tvarkant aplinką ir norint sudeginti sugrėbtą sausą žolę, nukritusių medžių lapų atliekas, sausas šakas ar kitus surinktus (sugrėbtus) krūvose augalus, tai galima daryti tik kaimo vietovėse, ne arčiau kaip 30 m atstumu iki bet kokio statinio (minėtas atliekas draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose). Aplink kūrenamas atliekų krūvas neturi būti sausos nenupjautos žolės (tai daryti būtų saugiausia suartoje dirvoje), kūrenimui turi būti pasirinkta nevėjuota diena. Pats deginimas turi būti nuolat stebimas (rekomenduotina, kad stebėtojas turėtų nors ir pačias primityviausias ugnies gesinimo priemones). Baigus kūrenimą smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ar panašiai. Ruošiant maistą atviroje teritorijoje, kietu kuru kūrenamas kepsnines, buitines krosneles, rūkyklas, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.
Degančius nedidelius, neaukštos žolės plotelius galima užgesinti liepsną užplakant šakomis, užpilant vandeniu ar žemėmis, užtrypiant kojomis. Gesinant degančios žolės plotus negalima artintis prie liepsnos prieš vėją. Jeigu visgi gaisro nepavyko išvengti, apie jį nedelsiant praneškite Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ir imkitės visų įmanomų priemonių gaisrui gesinti saugodami savo ir kitų sveikatą, gyvybę bei turtą.

Utenos r. savivaldybės administracija