Gegužės 28 d. Biliakiemio Šv. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje buvo paminėta ilgamečio Biliakiemio parapijos kunigo klebono Petro Markevičiaus 105 – ųjų gimimo ir 30 – ųjų metinių nuo jo mirties sukaktis. Klebonas Povilas Klezys aukojo šv. mišias. Po šv. mišių, kunigo garbei Biliakiemio vargonininkas Simas atliko Johano Sebastijano Bacho, žodžiai Simono Račiūno kūrinį „Šiandien Triumfuoja Dievo Sūnus“.
Poetas, dailininkas, prozininkas, tautosakos rinkėjas, plačios erudicijos žmogus, visą sielą sudėjęs į maldą ir kūrybą, kurioje tūkstančiai vilties, sopulio, tikėjimo žodžių. Juose vienatvė ir paguoda, ir džiaugsmas, ir gilus išgyvenimas.
Kunigo P. Markevičiaus rankraštyne yra didelis pluoštas tvarkingai, ant lapelių ir sąsiuviniuose, ranka rašytų kūrinių: apie 4000 eilėraščių,12 poemų, 228 novelės,17 feljetonų, 21 pasaka vaikams, 220 pasakėčių, kraštotyrinės medžiagos, pamokslėlių. Apie tai prisimena daug kunigo archyvo sukaupusi dukterėčia Danguolė Jonaitienė.

Sovietinės priespaudos metais kunigų kūryba nebuvo spausdinama. Atgimimo metais išsyk imta domėtis kun. P. Markevičiaus kūryba. Pirmą kartą jo poezija suskambo Utenos bažnyčioje minint kunigo mirties metines. Pirmuosius eilėraščius publikavo rajono laikraštis „Utenis“. Po keletą kūrybos darbų įdėta almanache „Poezijos pavasaris“ (Vilnius, ir kt. literatūriniuose leidiniuose).
Per vienerius (1990-uosius) metus išėjo net trys jo poezijos knygutės – „Tarp ūkanų ir saulės“, eilėraščiai vaikams – „Vienas žodis“ – „Viršukalnių aidas“ , iliustruota autoriaus darbų reprodukcijomis. Kun. P. Markevičius, išgyvendamas vienatvę, rašė ne literatūrai, o sau, tautai, atsiliepdamas į visų sopulius ir rūpesčius.
P. Markevičius atrado lyg ir atsarginę išeitį – pradėjo tapyti. Iš pradžių liejo akvareles, vėliau ėmėsi tapybos. Per 23 metus, praleistus Biliakiemyje, sukūrė per 400 paveikslų. Paveiksluose išsiskleidė gera ir graži šio žmogaus siela, gimtųjų Utenos apylinkių, senojo kaimo vaizdai, dvelkiantys harmonija ir ramybe, gamtos žydėjimas, branda ir visas mūsų gyvenimas. Buvo įamžintas Biliakiemio apylinkių grožis, dabar jau nugriautos sodybos, seni klojimai, koplytstulpiai, iškirsti miškai. Kiekviename paveiksle – ne tik širdies, bet ir istorijos dalelė. Svajojo apie savo darbų ekspoziciją, troško parodyti kūrinius visiems, bet vis atsitrenkdavo į vieną sieną – kunigas.
Buvusi mokytoja Dalia Mikolaitienė ir bibliotekininkė Elvyra Vigėlienė trumpai apžvelgė kunigo biografijos faktus, skaitė poezijos posmus, mergaitės Gabija, Gustė, Tėja ir Gerda deklamavo Kunigo P. Markevičiaus sukurtus eilėraštukus vaikams, bažnyčios giedotojos atliko keletą šiai progai skirtų giesmių.
Paminėjime dalyvavo ir dalinosi prisiminimais kunigo P.Markevičiaus dukterėčios iš Vilniaus ir Utenos, buvęs tuometinis kolūkio pirmininkas, dabar Utenos savivaldybės tarybos narys Algirdas Žukas, dailininkas Klemensas Kupriūnas, Utenio laikraščio korespondentė Genovaitė Šnurova.
Artimųjų dėka bažnyčioje buvo eksponuota keletas kunigo P. Markevičiaus tapytų paveikslų. Dailininkas K. Kupriūnas kunigo 30 – ųjų mirties metinių paminėjimui parengė lankstinuką su exlibrisu.
Pabaigoje padėkojome visiems susirinkusiems, pasidalinusiems prisiminimais, o kunigo Petro Markevičiaus giminaičiams, kaip pagarbos ženklą tėviškei, žemei, kurią taip mylėjo kunigas, padovanojome duonos kepalą.

Informacija ir nuotr. Elvyros Vigėlienės