2018 m. birželio 16 d. Pačkėnų krašto bendruomenės prieigose vyko XIV Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydis. „Šio sąskrydžio simbolis - Gerumo Paukštė, kuri „skraido” tai šen, tai ten, o 2015 m. pirmą sykį atskridusi į Pačkėnų bendruomenę, po metų „perskrido” į tos pačios Utenos seniūnijos, Vaikutėnų bendruomenę, iš ten - į Mielagėnus, Ignalinos rajone, o po metų ir vėl sugrįžo į Pačkėnus.
Gerumo Paukštė - tai Aukštaitijos regiono bendruomenių kruopštaus darbo, pastangų, idėjų realizavimo ir bendrystės simbolis.
O kaip gi kitaip, kur benuskrisi, ten gyvena puikūs žmonės ir supa nuostabi gamta: su upėm, ežerais, dangaus mėlyne, ošiančiais miškais ir žydinčiom pievom. Todėl minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį, mes šį Aukštaitijos bendruomenių sąskrydį pavadinome „100 Lietuvos kaimo atspalvių” Taip sąskrydį pradėjo Pačkėnų laisvalaikio centro kultūros specialistė Loreta Mikalauskienė.
Į sąskrydį atvyko 15 bendruomenių, net iš penkių rajonų. Iš Ignalinos atvyko Krikonių, Mielagėnų, Grybėnų ir Linkmenų kaimo bendruomenių atstovai, iš Anykščių - N. Elmininkų ir Šlavėnų kaimo bendruomenių atstovės, iš Zarasų - Baibių ir Antalieptės kaimo bendruomenių atstovai, tolimiausieji svečiai - bendruomenės centras „Tėviškė” iš Šakių rajono ir uteniškiai - Sprakšių, Sirutėnų, Vaikutėnų, Leliūnų ir Utenos seniūnijos bendruomenės, bendrija „Vyžuona”, Pakalnių moterų užimtumo centro atstovės.

Po oficialiosios dallies bendruomenių pirmininkai, jų atstovai rinkosi į improvizuotą pres - konferenciją po atviru dangum, kur pristatė savo bendruomenes, atsakinėjo į klausimus.
Vėliau visi lankė bendruomenių kiemelius, kur kiekvienas kiemelis pristatė savo regiono amatus ir kulinarinį paveldą.
Krikonių bendruomenė visus pasitiko nuostabaus grožio savo rankomis kurtomis dirbtinių gėlių jūra, keptu stirnos kumpiu, vietoj čirškinamais vėdarais, linksma daina.
Mielagėnai visus pasitiko su armonika, kąstiniu ir kanapėmis, didžiausiomis babkomis, sūriais.
Grybėnų bendruomenėje tikros darbštuolės - mums atvežė parodyti įvairių rankdarbių, megztų ir valgomų grybukų, kvietė paragauti „rūkyto velnio”, visus norinčius mokė kaip susisukti apyrankę.
Linkmenų – artistiškoji bendruomenės Marytė vis ieškojo savo dingusio Vinculio, papasakojo Linkmenų vardo kilmės istoriją, vaišino kulinarinio paveldo patiekalais.
N. Elmininkų ir Šlavėnų bedruomenių atstovai draugiškai įsikūrė po vienu stogu.
Akis ir širdį glostė moterų darbų gausa: mirgėjo šilkinės skarelės, ant šilko tapyti paveikslai, paveikslai pagaminti iš lauko gėlių.
Utenos seniūnijos bendruomenė pasitiko visus smagiomis melodijomis ir dalinosi gaiviojo gėrimo receptu.
Vyžuoniškiai išsiskyrė kulinarinio paveldo gausa ir įvairove: stalai nukrauti blynų kalnais, prie jų įvairūs padažai, netgi iš šių metų grybų. O prisistatymo šokis tiesiog užbūrė visus. Čia pat vietoje kvietė visus parašyti linkėjimus Pačkėnų bendruomenei, kuriuos vėliau padovanojo šventės organizatoriams
Sprakšių senasis paštas gražino visus į praėjusius laikus, kai mes visi gaudavome daug laiškų, sveikinimų ir siuntinių. Galėjom pavartyti senų spaudinių.
Leliūnų bendruomenės pirmininkas K. Ūdras su seniūne L. Petroniene džiaugėsi savo bendruomenės narių sportiniais pasiekimais, šiais metais sukurta ledo skulptūra ir kitais nuveiktais darbais.
Pakalniškių kiemelyje iš tolo matėsi ryškiaspalvės veltos tapkutės vaikams, kiti rankų darbo gaminiai, mažas Lietuvos maketas, puoštas gėlėmis.
Vaikutėniškiai patikrino visų žinias apie saugų eismą kelyje, labai įspūdingai pasipuošė kiemelį šiaudinėmis skulptūromis ir kvietė patiems pabandyti ką nors pasigaminti iš šiaudų.
Sirutėniškiai stebino savo grožybėmis iš akmenų. Netgi moterys sėkmingai įvaldžiusios šį vyrišką, sunkų darbą.
Svečių iš Šakių kiemelyje kvepėjo tikra kaimiška ruginė duona, suvalkietiški lašiniai, sūriai, sudėti į pačių pagamintus medinius dubenėlius. Kitoniški medžio dirbiniai - kitas kraštas – kitokie ir gaminiai.
Antalieptės bendruomenė – gausus būrys dalyvių, pasipuošę lininiais rūbais, prieš apsilankant kiemelyje visiems reikėjo nusiplauti rankas, nusišluostyt drobiniu rankšluosčiu, tuomet pakvietė prie stalo paragauti šio krašto sūrių, duonos, spurge ir kitų skanumynų, rekiavo pačių rinktomis ir pakuotomis arbatžolių rinkiniais. O jau darbai iš medžio viliojo ne tik pažiūrėti, bet ir nusipirkti.
Meistras iš karto vietoje parodė savo gebėjimus ir per keletą minučių išpjaustė ąžuolinį šaukštą ir padovanojo šventės organizatoriams.
Baibių kaimo bendruomenė pristatė savo vystomą verslą, jie gamino kvapnią kavą ir tikrus ledus. O jų keptas skruzdėlynas buvo tiesiog fantastiškas.
Pasiklausę Vilniaus mokytojų namų vokalo studijos „Nonetas” (vadovė Asta Liutkutė) ir Aukštakalnių kaimo kapelos „Barškutis” (vadovė Esmeralda Smalskienė) melodijų ir dainų visi dalyviai ir žiūrovai buvo pakviesti padaryti ilgiausią žmonėmis susikibusių skarų juostą.
Tam tikslui visos sąskrydyje dalyvavusios bendruomenės buvo kviečiamos atsivežti kuo daugiau jų regione ryšėtų skarų ir skarelių, o Pačkėnų bendruomenė jau metų bėgyje buvo surinkusi 312 vnt.
Paaiškėjus, kad skarų yra daugiau, nei žmonių, skaras surišėme į juostą- taip gavosi skarų juosta iš 562 vienetų skarų ir išmatavus metrais, siekė 622,98 metrus. Tai Lietuvos rekordas, kurį bandysime užregistruoti agentūroje Factum, o juostos ilgį, vienetus, skaičiavo ir matavo nešališki ir nepriklausomi arbitrai Utenos tarybos nariai Raimundas Kelevišius, Kęstutis Ūdras, talkino Utenos seniūnas Saulius Gaižauskas, Vidmandas Adomėnas.
Buvo net suskaičiuota ir įvertinta etnografinė (24 vnt.) ir atvežtinių (kt.) skarų reikšmė, kurią patvirtino Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistė, Aukštaitijos regiono etnografinės kultūros globos tarybos pirmininkė, etnografinės kultūros globos tarybos narė Zita Mackevičienė.
Atslūgus emocijoms, nes rekordo matavimai užtruko beveik valandą, šventės organizatoriai visoms dalyvavusioms bendruomenėms padovanojo UAB ,,Kalmetal” kurtą pasagą, kaip laimės ir gerovės simbolį, o Gerumo Paukštę „išskraidino“ į Zarasų rajono Antalieptės bendruomenę.
Įsiamžinę bendroje nuotraukoje ir į dangų paleidę 100 margaspalvių svajonių - balionų, sąskrydžio dalyviai vaišinosi šauliška koše, gardžiavosi karšta Valdo Paškonio verdama žuviene ir toliau linksminosi su grupe iš Kauno ,,Lietuvaičiai”, o vėliau šėlo bendrystės vakaronėje, vaikai jodinėjo ant ponio, bendravo su „atskridusiu” gandru.
Sąskrydžio organizatoriai dėkoja visiems, kas padėjo ir prisidėjo prie šventės organizavimo ir šventės rėmėjams: Utenos rajono savivaldybei, Utenos seniūnijai, UAB „Aukštaitijos traktas“, A. Trinkūno agroservisui „Agrenta“, Utenos jaunimo klubui „Tribūna“, UAB „Wapsa“, UAB „Kalmetal“, automobilių salono restauracija savininkui Kazimierui Graužiniui, pulk. Pr. Saladžiaus Šaulių 9-ąjai rinktinei, Valdui Paškoniui ir jo padėjėjoms, Algimantui ir Saulei Katinams, Daivai ir Raimundui Kelevišiams, Stefanijai Juknonienei, Stasiui Kazanavičiui, Rimantui Gailiešai, Robertui Kyburtui už renginio vizualizaciją ir įamžintas akimirkas.
Informaciniai rėmėjai: Utenos diena, Utenos apskrities žinios, Utenos „IR“ radijas.

Pačkėnų laisvalaikio centro kultūros specialistė
Loreta Mikalauskienė, nuotraukos Zenonos Valiukienės.