Spausdinti

2018 11 13 Kraujelis2018 m. lapkričio 11 d. gausiai susirinkusi Utenos bendruomenė ir būrys Sausumos pajėgų Lietuvos kariuomenės karių Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje paminėjo Rytų Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-10-25–1965-03-17) 90-ąsias gimimo metines. Po šv. Mišių, kurios buvo aukojamos už laisvės kovų dalyvį A. Kraujelį, bažnyčioje vyko renginys jam atminti.
Pranešimą apie A. Kraujelio gyvenimą ir veiklą perskaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoja Ramona Staveckaitė-Notari. Renginyje kalbėjęs Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas sakė, kad mums ir ateities kartoms svarbu žinoti, kodėl ir dėl ko A. Kraujelis kovojo iki paskutinės savo gyvenimo minutės. „Jo gyvenimas mums turėtų būti svarstyklėmis, kuriomis galėtumėm pasisverti bendražmogiškas vertybes", – pabrėžė meras A. Katinas. Apie partizano A. Kraujelio ryžtą ir pasiaukojimą mintimis dalijosi Seimo narys Edmundas Pupinis, Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys ir kiti. Didelio susirinkusiųjų dėmesio sulaukė kario savanorio Ramūno Tolvaišos pasisakymas. R. Tolvaiša papasakojo, kaip jo seneliai dvejus metus slėpė ir slaugė sužeistą A. Kraujelį, išsaugojo jiems parašytą partizano padėką.
Atsiminimų knygą apie brolį „Nenugalėtas ir neužmirštas partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas" pristatė Laisvės kovų dalyvė ir partizano sesuo dr. Janina Šyvokienė. Po bažnyčios skliautais skambėjo partizanų dainos, kurias atliko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas".
Prieš renginį KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė organizavo pėsčiųjų žygį nuo partizano žūties vietos – iš Papiškių kaimo (Utenos raj.) iki Utenos miesto. 13 kilometrų žygyje dalyvavo KASP trijų rinktinių kariai. Prie žygio prisijungė ir pavieniai gyventojai.


Renginį organizavo kario-partizano A. Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondas, Utenos rajono savivaldybės administracija, Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė.
Visą savo trumpą gyvenimą kovai su okupantais paskyręs A. Kraujelis 1946–1947 m. veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. 1948–1965 m. buvo Vytauto apygardos partizanas Pabaisa, Siaubūnas. Sovietų saugumas už jo suradimą siūlė didelės premijas. Nors partizanas nuolat buvo raginamas legalizuotis, nepasidavė. Artimiesiems jis sakė: „Aš gal laisvės nesulauksiu, bet jūs tikrai sulauksite. Lietuva bus laisva". 1965 m. kovo 17 d. sovietų saugumo apsuptas ir pasipriešinęs sužeistas A. Kraujelis, suvokdamas, kad iš apsupto namo pabėgti nepavyks, nusišovė. Iki šiol nėra žinoma, kur paslėpti Laisvės kovų dalyvio A. Kraujelio palaikai. Istorikai intensyviai jos ieško ir viliasi, kad pavyks rasti partizano kapą.
1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1998 m. gegužės 19 d. A. Kraujelis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Apdovanojimą priėmė A. Kraujelio sūnus Antanas ir 96-uosius ėjęs tėvas Steponas Kraujelis. 2010 m. kovo 18 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu A. Kraujelis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Utenos rajono savivaldybės informacija