Print

2021 01 06 bendraVaikai – mūsų didžiausias turtas, todėl saugokime ir globokime juos. Leiskime vaikams pabūti vaikais, neskubinkime jų užaugti. Norėdami pasirūpinti savo krašto vaikais, įkūrėme Pačkėnų vaikų dienos centrą. Bendruomenei tai tikrai didelis iššūkis ir labai atsakingas darbas, kadangi pagal darbo sutartis įdarbinti 4 darbuotojai, pasidalinę 1,5 etato. Tik žiūrėk, kokį skaičiuką suklysi, mokesčių inspekcija sureaguoja žaibiškai.

Ir štai jau prabėgo visi metai, kai veikia šis centras, kurio veiklos finansuojamos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Utenos rajono savivaldybės lėšomis. Per tuos metus mes pakankamai neblogai susigyvenome. Bet kaip ir visose šeimose, taip ir mūsų labai didelėje šeimynoje buvo visko - ir džiugių akimirkų ir tokių, kurias norėtume pamiršti ir iš jų pasimokyti.

Pradžia buvo labai sunki, kai reikėjo jau dirbti, o finansavimas vis dar negautas. Tik sumanių pedagogų dėka ir kartais net ir pačių atsineštomis priemonėmis, buvo organizuojamas vaikų užimtumas. Gavus finansavimą ir įsigijus reikalingų priemonių, inventoriaus,  visi lengviau atsikvėpėme. Centre vaikai ruošia pamokas, užsiima rankdarbiais, žaidžia įvairius lavinamuosius, judrius ir stalo žaidimus, sprendžia įvairias gyvenimiškas situacijas.

Centre daug įdomios popamokinės veiklos, o taip pat specialūs užsiėmimai: ,,Kaip nugalėti pyktį”, ,,Mokausi gyventi be žalingų įpročių”, „Valdyk emocijas, įveik stresą“, pilietiškumo, sveikos gyvensenos pamokėlės ir kt.

Kadangi vasarą pamokų ruoša atpuola, vyresnieji galėjo ugdyti kitus savo gebėjimus – kulinarinius, bendravimo, aplinkos tvarkymo – ir kartu įtraukti į veiklą mažuosius. Juk centre – kaip ir šeimoje, čia visi kartu dalyvauja, kad būtų jauku, kvepėtų gardumynais, kad norėtųsi kasdien sugrįžti. Kartais į veiklas įsijungdavo ir tėveliai, tai tikrai labai puiku, norėtųsi, kad veiklose dalyvautų kuo daugiau tėvų, nes tai abipusė nauda. Tėveliai matytų, kaip jų vaikas elgiasi viešumoje, su draugais ir mokytojais, o vaikai labai didžiuojasi savo tėvais, nori parodyti kaip jam sekasi, ką naujo išmoko. Ačiū Aušrai, Astai ir Ingai, kurios palepindavo vaikus skaniais pyragais.

Dienos centro vaikai dalyvavo vasaros dienos stovykloje, buvo išvykę į tris ekskursijas, dalyvavo žygiuose, bendruomenės ir rajono renginiuose ir patys rengė renginius.

Prabėgus metams, mes jau galėjome pasidžiaugti ir pasikeitusiais mūsų ugdytiniais. Vaikai išmoko sutarti ir bendrauti didelėje grupėje, nors kartais atrodo ir didokas amžiaus skirtumas tarp vaikų, bet mes juk kaip viena didelė šeima. Vaikai įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, lavino bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, meninius, fizinius, gamtos pažinimo, netgi kulinarinius gebėjimus.

Pirmiausiai už atsidavimą vaikams, gebėjimą juos suprasti, sudominti, kai reikia padėti, paguosti, kartais ir ašarą nušluostyti, noriu padėkoti centro darbuotojams Rasai Maniušienei, Sigitai Černiauskienei, Loretai Mikalauskienei, Danutei Trinkūnienei ir pačioje pradžioje neilgai, bet atsakingai dirbusiai Tatjanai Mackonienei.

Ačiū Neringai Matkevičienei už sukurtą filmuką, apie vaikų dienos centrą.

Didelis ačiū ir savanoriams, jų indėlis taip pat nemažas ir svarbiausiai neapmokamas, kartais reikalaujantis netgi papildomų išlaidų, kai reikia kur nors nuvežti, kažką atvežti. Reikalui esant, visada mielai padėdavo Viktorija Trinkūnaitė, Alvydas Žigas, Inga Lekavičienė, Aušra Glaskienė.

Dar vieni metai atsisveikina su mumis, nusinešdami laimingas akimirkas, nusinešdami neišpildytas svajones, malonias ir nemalonias staigmenas, tokias kaip Covidas.
Linkiu, kad šie Naujieji  metai atneštų tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką, šeimynišką laimę.

Dana Žigienė