Vaikutėniškiai  minėjo Užgavėnių šventę ir jai kruopščiai ruošėsi. Užgavėnės visada laukiamos ir mėgstamos. Vaikai, vadovaujami Vilijos Puodžiukienės, gamino kaukes, galvojo, kokiu Užgavėnių veikėju persirengs, mokėsi įvairių žaidimų, kurie padėtų kuo greičiau išvaryti žiemą. Tai didelė džiaugsmo, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, apeigomis, burtais apipinta diena. Jos metu svarbu daug triukšmauti, daug ir sočiai valgyti, bei turėti kaukę.
Vaikutėnų Užgavėnių žydai, čigonai, velniai, raganos, Lašininis, Kanapinis ir kiti personažai, aplankė Utenos seniūnijos darbuotojus bei Utenos merą.
Sugrįžę, persirengėliai patraukė per kaimą, visus sveikindami, linkėdami greito ir šilto pavasario. Centro kiemelyje buvo kepami blynai, kurie valgomi su troškintais kopūstais, vaišinamasi šilta arbata. Pastebėta ir Lašininio su Kanapiniu kova, kurie pradėjo galynėtis tarpusavyje. Saulę ir pavasarį sugrįžti prašė ratan susikibę gausus dalyvių būrys. Su dainomis ir šokiais vijo žiemą ir kvietė šilumą, sudegindami Morę ant laužo.
Linksmybių ir džiaugsmo visiems buvo su kaupu. Šventė neprailgo, nors šaltukas žnaibė žandus, niekas neskubėjo skirstytis į namus, bendravo vieni su kitais, juokavo prie šiltos arbatos.

Informacija bibliotekininkės Vidos Masiulienės, nuotraukos Jūratės Bliuvienės