Spausdinti

045Medenių krašto bendruomenė, gavusi finansavimą iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūrinės veiklos programos, 2015 m. spalio 17 d. vyko į pažintinę, kultūrinę išvyką mažąją Lietuvos kultūros sostinę Naisius, kurią organizavo Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Žukas, Medenių seniūnaitijos seniūnaitis, aktyviausias Medenių krašto bendruomenės narys.
Pakeliui Pasvalio rajone, Joneliškėlyje aplankėme Algirdo Lungio ūkį. Joneliškėlietis, vyno kultūros puoselėtojas, trisdešimt metų augina vynuoges (vynuogyne apie 200 veislių vynmedžių). Apžiūrėjome prieš 300 metų statytą Karpių dvarą bei parką.
Atvykusius į Naisius pasitiko gidas, kuris pirmiausia pasiūlė pasivaikščioti po vienintelį Lietuvoje įkurtą Baltų dievų skulptūrų muziejų po atviru dangumi, prasidedanti gyvenvietės centre ir kuris  tęsiasi apie 1,5 km.

Muziejų sudaro Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas ir daugiau nei penkiasdešimt ąžuolinių dievybes įkūnijančių skulptūrų. Kartu suteikiama galimybė pamatyti Inkilų ir Baltų žolynų muziejus. Kopėme į Baltų areną. Tai pats didžiausias objektas, supiltas iš žemių Lietuvoje. Šlaitų aukštis siekia 16 metrų. Šios arenos dydis yra toks, kaip Romos Koliziejaus. Tada vykome į visai šalia dvaro įsikūrusį žemaitukų žirgyną. Arklidėse prie kiekvieno gardo kabo jame esančio žemaituko aprašas, kuriame įrašytas jo vardas, indentifikavimo kodas, gimimo data ir kiti fiziniai duomenys bei tėvo ir motinos vardai. Eržiliuko vardas prasideda ta pačia raide, kaip jo tėvo vardas, o kumelaitė paveldėjusi pirmąją motinos vardo raidę. Po žirgyno grįžome į Naisių žemės istorijos muziejų, kuriame įrengtos keturios ekspozicijų salės. Papietavę, skubėjome į Naisių vasaros teatro vienos dalies muzikinį spektaklį „Tykus vakaras".
Grįždami aplankėme Kryžių Kalną.
Linksmi grįžome į namus. Tokia išvyka dar labiau padėjo sustiprinti bendruomenės narių tarpusavio ryšius, bendruomeniškumą, draugiškumą, pasak bendruomenės narių, tai pirma, bet nepaskutinė išvyka.

Informacija Medenių krašto bendruomenės pirmininkės Židrūnės Karklinienės, nuotraukos Rimos Petrošienės