Print

DSC 00772017 m. vasario 28 d. vakare Biliakiemio laisvalaikio centre vyko Užgavėnių linksmybės. Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo šventė. Tai viena triukšmingiausių ir linksmiausių švenčių, todėl visi susirinko užsigavėt, šviesaus ir šilto pavasario pabūdint, išvaryt žiemą iš savo ir kaimyno kiemo. Užgavėnių dieną visada valgoma daug, riebiai ir sočiai, o sunkiausių darbų nedirbama – kitaip nelaimės užklups. Į šventę susirinko gausus būrys kaukėtų persirengėlių ir be kaukių iš įvairių kraštų. Susirinkusius linksmino smagi kapela „Ukvačiai‘‘ (vad. Gediminas Kaušylas) iš Utenos. Užgrojus muzikantams persirengėliai smagiai šoko, ėjo ratelius ir drauge dainavo. Vėliau vyko Užgavėnių žaidimai – grumtynės su maišais, žirgų lenktinės, gaidžių peštynės, blynų valgymo rungtynės. Šventėje dalyvavo įvairūs Užgavėnių persirengėliai, o svarbiausi iš jų buvo Lašininis ir Kanapinis. Tai žiemos ir pavasario simbolinės būtybės tarp kurių vėliau vyko kova. Jie savo jėgas išbandė virvės traukime. Po atkaklios kovos, padedant mažiesiems persirengėliams, nugalėjo Kanapinis. Jo pergalė žadins žemę pavasariui. Šventę vainikavo Morės deginimas, reiškiantis žiemos negandų sunaikinimą bei tų metų gero derliaus linkėjimus. Visiems dainuojant „Šalta žiema šalin eina...“ suliepsnojo ir sudegė Morė, skelbdama besibaigiantį mėsiedą. Vėliau visi grįžo į salę, toliau vaišinosi sočiais Užgavėnių stalo valgiais ir karšta arbata. Nebuvo nė vieno nepatenkinto, nei surūgusio, visiems užteko visko.
Žiemą išlydėjome linksmai dainuodami ir smagiai šėldami. Baigėsi Užgavėnių šventė, priminusi senąsias žiemos šventės tradicijas.
Užgavėnių eigą linksmai sudėliojo laisvalaikio centro specialistė Vidutė Padlipskienė.
Pabaigoje vedančioji nuoširdžiai dėkojo Utenos krašto žmonių su negalia sąjungos vadovei Nijolei Gaivenienei, šauniems kapelos „Ukvačiai“ muzikantams ir jų vadovui Gediminui Kaušylai bei visiems mažiems ir dideliems atėjusiems užsigavėti.
Dabar lauksime gražios pavasario šventės – šv. Velykų.

Informacija Vidutės Padlipskienės, nuotraukos Deimanto Žibėno.