Print

Sekmines17Visi, visi dideli ir maži, pėsti ir važiuoti su paklotukais ir vaišių vinzliukais birželio 3 d. rinkosi prie užtvankos Griūtyse į Sekminių šventę. Iš seno švęsta šventė prieš 14 metų atgaivinta Pačkėnuose, praeitais metais švęsta Nemeikščiuose, o šiemet,, persikėlė“ į Griūčių kaimą. Kodėl? Todėl, kad šventės organizatoriai - Nemeikščių bendruomenė norėjo kuo audentiškesnės šventės su natūralia aplinka , senovine dvasia, šalia besiganančiais gyvulėliais ir kaimo kryžium. Juk Griūtys (XVIII a. – Grucios, Paversmiai) labai jaukus senovinis gatvinis kaimas turintis XV a. menantį senkapį, tris dubenuotus akmenis ir ramius darbščius sodiečius, kurie nepriekaištingai susitvarkę savo sodybas, o laukai nedirvonuoja ir dabar. Todėl Sekminės - rugių lankymo, pavasario ir piemenėlių šventė prasidėjo smagiu piemenėlių klegėjimu, vainikėlių pynimu, kaimo kryžiaus puošimu, gyvulėlių vainikavimu. Šventės gaspadinė, Pačkėnų laisvalaikio centro kultūros specialistė Loreta Mikalauskienė pasveikino visus susirinkusius, piemenėlius apdovanojo, o kaipgi kitaip... nes tie viens per kitą šaukė:
„Tetulytė gera buvo,
Davė sviesto, davė sūrio,
Duos pautienės lašinių
Ir pyrago piemenų.“


Visiems kuo geriausios kloties, geros gražios vasaros, gero derliaus, smagaus pasibuvimo linkėjo Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas, Pačkėnų bendruomenės pirmininkė Dana Žigienė, Nemeikščių bendruomenės pirmininkas Darius Vapsva. Artėjančio gražaus ir garbingo 90-tojo jubiliejaus proga pasveikinta griūtiškė Agota Navaglauskienė. Pagal visus Sekminių papročius gaspadinė visus apšlakstė švęstu vandeniu linkėdama būti sveikiems, kad jokios „kvarabos“ nepultų, o piemenaitės beržų šakelėmis visus susirinkusius „išvanojo“, nes jauniems žaliems berželiams priskiriama stipri vegetacinė, bei augimo jėga, tikint, kad berželio gyvybingumas galįs persiduoti žemei, gyvuliams, žmonėms. Kokios Sekminės be sočiai priganytų karvučių pieno? Norinčių varžytis pieno gėrimo konkurse tikrai netrūko, o žiūrovai smagiai palaikė naminio pieno mėgėjus. Užsitęsęs pavasaris nelepino šiltais orais, bet sparčiai augti žolei tai netrukdė, o ir žoliapjūtė čia pat, tad netrukus buvo surengtas dar vienas konkursas – geriausio šienpjovio rinkimas. Savo meistriškumą šienauti dalgiu rodė ir senas ir jaunas, netgi moterys. O geriausiu vienbalsiai išrinktas 92 metų griūtiškis Stasys Araminas, taip pat specialus prizas atiteko moteriškei - Almonei Araminienei. Pasistiprinę gardžia ant laužo kepama kiaušiniene, šoko ir dainavo kartu su jaunaisiais kapelos „Sietynas“ muzikantais, moterys demonstravo gražiausias savo skareles, vaikai rideno ,,kiaušinius“, būrė kokia bus vasara.
Dar vienas svarbus Sekminių paprotys – suptis ant sūpynių. Tikėta, kad kuo labiau įsisupsi, juo geriau javai išplauks. Ir sūpavo vyrai mamas, seses, anūkes - „aukštai aukštai, ir iki pat dangaus“. Nepastebėtai prabėgo laikas. Dieviška šio unikalaus kaimo aura, saulės pabučiuotų laukų aromatas, beržynėlio lapų šnarėjimas, kaimynų bendrystė, smagi kapelijos muzika, gardus kepamos kiaušinienės aromatas paliko kuo geriausius prisiminimus. Prisiminimus , žinojimą ir pasididžiavimą kad kažkur, šalia gyvena nuostabūs žmonės, kurie savo nuoširdumu sušildė sielą ir širdį.
Informacija Loretos Mikalauskienės, nuotraukos Danos Žigienės