Spausdinti
Kategorija: Lankytinos vietos

Kaimas yra 6 km. nuo Utenos, pietinėje Nemeikščių užtvankos pusėje.Griūčių kaimas seniau buvo vadinamas Paversmių kaimu. Archeologinės ekspedicijos metu 1985 m. kaime rastas XV a. senkapis. Dabar kaime gyvena 32 žmonės. Prie kaimo yra senosios kapinaitės. Prie jų į vieną vietą susibėga penki keliai.Čia palaidota Kryželių dvaro ponia Emilija Krzycka (1827-1860). 2001 metais šiose kapinėse palaidoti Birutė Veteikienė (1960-2001) ir Petras Lipeika (1936-2001). 2002 metais Griūčių kaimo žmonės kapinaites apsodino eglaitėmis, seniūno Algirdo Žuko iniciatyva aptvėrė tvora, pastatė paminklą pokario metais nužudytam partizanui B.Gorskui. 2002 m. rugpjūčio 3 d. pašventintos Griūčių kaimo kapinės, seniūnijos ir Antano Gasperaičio iniciatyva išleistas lankstinukas „Utenos seniūnijos Griūčių kaimas". Prie kaimo buvo du seni viensėdžiai, vienas jų vadinosi Juodiškėmis, kurį valdė Utenos valsčiaus viršaitis A. Gasperavičius. Čia gimė dailininkas Pr. Gasparonis. Kaime yra gimę Utenos valsčiaus viršaitis Antanas Araminas, kraštotyrininkas Algis Araminas. Juodiškėse gimė pedagogas, kraštotyrininkas, literatas Antanas Gasperaitis.

Griūčių kaimo kapinių kryžius su Nukryžiuotojo ir Marijos skulptūromis 

Šį kryžių pastatė Griūčių k. gyventojas Juozapas Katinas. Iš ąžuolo jį padirbo tauragniškis Markevičius, dievdirbys Antanas Deveikis išdrožė Marijos ir Nukryžiuotojo skulptūrėles. 1976 m. kryžius įrašytas į dailės objektų sąrašą. Ypač įdomios kryžiaus skulptūrėlės: šv. Marija, apsigobusi paprasta skarele, pavargusiu kaimo moters veidu; Nukryžiuotasis – griežtų veido bruožų. Tai valstietiški tipažai. Kryžiui irstant jis perkeltas į Griūčių kaimo senąsias kapines. Kryžių kopiją sukūrė nagingi uteniškiai A. Petrošius, A. Seibutis. 1989 m. Griūčių k. senojo kryžiaus vietoje pastatyta kopija. Aukštis apie 5–6 m.