Kaimas, 6 km nuo Utenos. Pietiniu pakraščiu teka Krašuona, šiauriniu - Šeduikis, kuris 1980 m. buvo užtvenktas ir atsirado Biliakiemio tvenkinys. Yra Puodžių upeliai. Pasak senolių, kadaise elgeta ieškojo „bile kiemo" nakvynei. Nuo tų žodžių kilo Biliakiemio vardas. 1387 m. kaimas pateko Vilniaus vyskupų žinion, nes priklausė Kuktiškių dvarui. 1731m. inventoriuje nurodoma, kad kaimui priklauso 26,5 valako. 1796 m. kaimas padovanotas Vilniaus univ. prof. Ferdinandui Frankui. Iki baudžiavos panaikinimo kaimas priklausė Purviniškio dvarui. 1944-45 m. čia buvo spausdinami antitarybinio pasipriešinimo laikraščiai ir atsišaukimai. 1969 m. pastatyti kultūros namai ir parduotuvė. Nuo 1955 m. veikė felčerių- akušerių punktas, nuo 1980 m. - vaikų darželis, 1970 m. išasfaltuotos gyvenvietės gatvės, elektrifikuotos visos sodybos. Šv. Mergelės Marijos parapijos bažnyčia.

Biliakiemis yra už 8 km nuo Utenos ir tiek pat nuo Tauragnų. 2000 m. pradžioje čia buvo 166 gyv. 1731 m. k. priklausė Kuktiškių dvarui. Tikintys važiuodavo melstis už 7 km. esančią Kuktiškių bažnyčią. 1937 m. Kurijos bažnytinių turtų valdymo taryba leido kaime statyti koplyčią. Statyba rūpinosi Utenos kun. Jonas Asminavičius. Statybos darbai prasidėjo 1937 m. gegužės mėn. 1940 08 11 bažnyčia buvo pašventinta. Bažnyčios projekto autorius – Zarasų aps. inž. Pranas Indriūnas. Statė vietinis k. statybininkas Jonas Grinius su pagalbininkais. Lėšas skyrė Genė Trinkūnaitė, Kotryna Ramonaitė. Iš Juozapo Vilūno už 3 tūkst. Lt. nupirktas 6 ha žemės sklypas. Albertas Vilūnas paskyrė 1 ha, Jonas Žilėnas 1,5 ha žemės. Žemes pardavus gauta 600 Lt. Bažnyčios ir ūkinio pastato statybai išleista 12258 Lt. Bažnyčia medinė, su trimis navomis, dideliais langais, bokštas nesimetrinis. Bažnyčios dydžiai: plotas 25X10 m², aukštis iki lubų – 8 m., bokštas – 18 m. Sienos apkaltos lentomis, pripildytos spalių. Stogas dengtas cinkuota skarda. Čia kunigavo J. Asminavičius, Kriminskas, nuo 1964 – iki 1987 m. kunigas literatas, dailininkas Petras Markevičius. 1942 m. bažnyčią aplankė Panevėžio vysk. K. Paltarokas. Dabar administratorius Povilas Klezys.

Antano Jasūdžio klojimo teatras
„Visgi Aš, nesigirdamas, padėjau pirmasis Kertinį akmenį didingiems (pirmiems) Lietuvos Teatro rūmams". (Antanas Jasūdis)

Antanas Jasūdis (1887 10 01 d. Puodžiuose, Utenos r. - 1963 08 14 d. Užupėje, Telšių r.) mėgėjų teatro Peterburge steigėjas, organizatorius, aktorius. 1901 - 1904 m. įkūrė ir vadovavo Lošikų būreliui. Nuo 1911 m. Teatrališkosios komisijos organizatorius ir pirmininkas; vienas Peterburgo lietuvių dramos ir muzikos kuopos 91912 - 1917) steigėjų ir valdybos narių. Surinko Peterburgo lietuvių teatrinės ir muzikinės veiklos dokumentinės medžiagos, kuria remdamasis Balys Sruoga 1930 m. parašė studiją "Lietuvių teatras Peterburge 1892 - 1918".
2003 09 14 d. minint lietuvių bendruomenės Peterburge švietėjo ir kultūrintojo, vieno labiausiai pasiaukojusio Lietuvos teatro pirmtako, kūrėjo, puoselėtojo 125 - ąsias gimimo metines, jo gimtojoje sodyboje Puodžių kaime, Utenos raj., atidengta paminklinė lenta ir įkurtas Antano Jasūdžio klojimo teatras. Klojimo teatro fundatoriai ir savininkai - Vigimantas Trimonis ir Leonardas Jasūdis.

Biliakiemio akmuo. Biliakiemyje yra vienas seniausių ir bene didžiausių gamtos paminklų – didžiulis riedulys ( ilgis- 6,4 m;, plotis – 4,3 m; aukštis – daugiau nei 4 m.), vadinamas Biliakiemio Puntuku. Tikslus šio akmens aukštis niekam nežinomas. Melioruojant buvo bandoma atkasti jį buldozeriu, tačiau net ir atkasus 2 metrų gylį, akmens apačia buvo nepasiekta. Manoma, jog šis akmuo gali būti didesnis už garsųjį Puntuko akmenį, esantį Anykščių rajone. Šis akmuo yra už Biliakiemio gyvenvietės į Gudėniškių pusę, kairėje pusėje yra rodyklė nukreipianti prie šio akmens.
Biliakiemio užtvanka. Užtvenktas Šeduikių upelis, vietoj pelkėto ir menkaverčiais krūmeliais apaugusio raisto, kuris buvo tarp Puodžių ir Biliakiemio gatvių. Pastačius užtvanką buvo pastatyta moksleivių darbo ir poilsio stovykla ir Jaunimo namai. Vėliaus buvo pastatytas pakabinamas tiltas tarp Puodžių ir Biliakiemio gatvių, išasfaltuoti pasivaikščiojimo takai apie užtvanką. Prie tilto, švenčių metu, užtvankoje trykšdavo fontanas.