Spausdinti
Kategorija: Lankytinos vietos

Spitrėnų Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčiaSpitrėnų bažnytkaimis nutolęs už 11 km nuo Utenos ir 8 km nuo Tauragnų. XVIII a. čia buvo dvarelis, kurį prieš Pirmąjį pasaulinį karą nupirko Jonas Balaiša. 1908 m. Utenos klebonas Antanas Švatelis ragino spitrėniškius statyti bažnyčią. Tą darė 1916 m. ir kun. Pranciškus Turauskas. Dvaro savininkas Jonas Balaiša 1917 m. paskyrė bažnyčiai 10 ha žemės ir Minčios miško. Broliai Mikšiai, J. Rastenis, S. Pimpė atvežė eglinių rąstų. Statė K. Laurinavičius, Petrauskas, Simonas Bikelis ir kt. Projektą paruošė E. Balaišienės pusbrolis - studentas Pranas Gineitis. 1917 01 08 bažnyčia pašventinta, dalyvaujant klebonui Pranui Turauskui, Utenos dekanui J. Javašiūnui ir kunigams, parapijiečiams. Spitrėnų Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčios plotas 20X11 m², viduje trys ąžuoliniai altoriai, šalia bažnyčios iškilo varpinė. Čia kunigais dirbo Pranas Mirskis, po jo 1919 m. - P. Liepa nuo 1919 m. - P. Margevičius. Apie 1921 m. Spitrėnus aplankė Žemaičių vysk. Pr. Karevičius. 1924 m. iškilo didysis altorius, skirtas Šv. Marijai, kiti du altoriai 1924 m. bažnyčia pavadinta Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės vardu. Už paveikslus altoriams apmokėjo Puodžių k. gyv. Antanas Jasudis. 1927 m. Noliškio dvar. Kazimieras Žulys padovanojo 8 ha žemės. 1927 m. bažnyčią aplankė Panevėžio vysk. K. Paltarokas. Po Pr. Markevičiaus Spitrėnuose kunigavo A. Masiulis, mėgęs medžioti. A. Masiulį pakeitė kun. Navickas. 1934, 1937 m. čia vėl lankėsi Panevėžio vyskupas. Nuo 1964 m. klebonu dirbo Julijonas Kuprys, 1974 m. - Vytautas Tvarijonas. Dabar administratorius Povilas Klezys. Bažnyčia priklauso Utenos dekanatui.