Istorija
Seniūnas – buvo valstiečių reikalų tvarkytojas, renkamas valstiečių tarybos: jis buvo mokesčių ir prievolių rinkėjas, pastočių įvairiems kelių taisymo darbams parūpintojas, pagaliau valstiečių būklės, švietimo reikalų tvarkytojas. Štai baudžiauninkų reikalų gynėjas kloviniškis Bizokas, būdamas vaitu, suorganizavo Utenos dvaro valdytojo Krauzės pašalinimą, įteikiant baudžiauninkų prašymą carui, pravažiuojančiam pro Uteną, ką tik nutiestu Zarasų – Kauno plentu.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, šalia Utenos ėmė veikti dvi seniūnijos – Utenos ir Šnieriškių (šios centras – buvęs Šnieriškių dvaras).
Utenos seniūnija buvo kur kas didesnė už Šnieriškių seniūniją. Iki ankstyvesnių laikų Utenos seniūnijai ir parapijai priklausė net Spitrėnų kraštas: Šilinė, Palijoniškis, Naujasodis, Kloviniai, Medeniai, Nemeikščiai.
Juozas Šulga.1919 m. rudenį išvijus iš Lietuvos bolševikus, Lietuvos savanoris, kilęs nuo Labanoro (iš Kuprių kaimo), kaip buvęs Balsevičių dvaro Utenoje kumetis, gavo 7 hektarus šio dvaro žemės ir neužilgo -1920 m.- paskiriamas Utenos seniūnijos seniūnu. Karo nuteriotame krašte darbas didelėje seniūnijoje atėmė daug jėgų. Visus 20 nepriklausomybės metų jis buvo vienintelis seniūnas. Iš vietinių ir lenkų jis buvo pramokęs kalbų, dailiai rašė, mėgo spaudą, poeziją, rinko iš laikraščių iškarpas. Buvo jautrus žmonių nelaimėms, padėdavo neturtingiems, rūpindavosi jų sveikata.
1940 m. J.Šulga buvo atleistas iš seniūno pareigų. Kaip Lietuvos savanoris įrašytas pirmuoju į 1941 m. birželio mėnesio trėmimų sąrašus, tačiau išsisaugojo. Prie vokiečių dirbo Utenos valsčiaus raštininku, tvarkydavo socrūpybą. Prasidėjus kolektyvizacijai, dirbo kolūkio buhalteriu, bet greit buvo atleistas. Kai 1989 m. lapkritį virš Utenos banko buvo iškelta Lietuvos trispalvė, jis buvo labai susijaudinęs ir laimingas. Kitų metų sausio 16 d. mirė.
Jau Pirmojo pasaulinio karo metais, kaizerinės okupacijos laikotarpiu, buvo Šnieriškių seniūnija, kurios seniūnu buvo Jonas Žulys. Jis su Utenos klebonu kunigu Pranciškum Turauskiu čia, buvusiame Šnieriškių dvarely, kurio savininkas buvo Antanas Araminas, kilęs iš Griūčių kaimo, įkūrė Šnieriškių pradinę mokyklą. Ši dar buvo vadinama Griūčių pradžios mokykla. Šios mokyklos pirmasis mokytojas buvo daugailiškis Pulgis Lumbis, gimęs Žadavainių kaime, vėliau Lietuvos savanoris, apdovanotas Vyčio Kryžiumi, 1941 m. išvežtas ir nukankintas. Jo mokiniais šioje mokykloje buvo profesorius kunigas Antanas Liuima, nepriklausomybės karo dalyvis Pranas Daunys. Tuo pačiu metu mokyklos buvo įsteigtos ir Kvykliuose, Degučiuose. Daugelis seniūnijos mokinių jau buvo pasimokę pas daraktorių.
Vėliau iš Šnieriškių pradinė mokykla buvo perkelta į Pačkėnų kaimą, į Petro Žulio namus, ir kaip Pačkėnų pradinė mokykla išliko visą tarpukario, karo ir pokario laikotarpius iki šių dienų.
Šnieriškių seniūnija užėmė mažesnį plotą už Utenos seniūniją, jos ribos siekė Biliakiemį, Puodžius, Kryželius, Griūtis, Ažudvares, Suolelius, Karčiškes, Šlaitines, Pačkėnus, Kovinę, Viešintas...Ilgiausiai šios seniūnijos seniūnu dirbo iš Biliakiemio kilęs Jurgis Jurgelėnas. (g. 1882 – 04 – 23) Biliakiemio kaime. Mirė 1971 04 18 ten pat. Šnieriškių seniūnijos seniūnu J. Jurgelėnas dirbo nuo 1937 iki 1940 m. birželio.
J. Jurgelėnas su dviem savo broliais 1904 m. išvyko į Rusiją uždarbiauti. Pirmajame pasauliniame kare paimtas į armiją, apsupime buvo sužeistas ir su skeveldra rankoje išgyveno visą likusį gyvenimą. Rusijoje, Peterburge dirbo tramvajaus konduktoriumi, mašinistu. Petrograde Jurgis praleido revoliucijos metus. Teko ir slapstytis, badauti: važiuodavo į užmiestį, pirkdavo ir virdavo grūdus. Ten vedė lietuvę debeikietę Mariją Jankauskaitę, turėjo tris vaikus. Daug skaitė. Jo namuose Biliakiemyje buvo pradinė mokykla ( pokario metais prieš tai mokykla buvo Jasūdžių namuose Puodžių kaime).
Grįžęs iš Peterburgo 1926 metais, kurį laiką dar gyveno senojoje dūminėje pirkioje, paskui pasistatė namą dviem galais su priemene. Žemės turėjo nedaug – arti 10 ha. Už vestuvių žiedą ir karakulio kepurę nusipirko pirmąją karvę.
Mockėnų apylinkė.
Sovietmečiu, nuo 1940 m. pabaigos, vietoj seniūnijų įvestas mažiausias administracinis teritorijos terminas - APYLINKĖ. Suvarant valstiečius į kolūkius, apylinkių pirmininkai ir jų sekretoriai buvo skiriami, o ne renkami kaip anksčiau. Tuo metu buvo stambinamos ir pačios apylinkės. Naujos apylinkės pirmininku buvo paskirtas Puodžių kaimo valstietis Kazys Jauniškis, gim.1900 m. Apylinkės sekretoriumi paskirtas, apie vienerius metus dirbęs „Pilnosios varpos" kolūkio pirmininku, Napoleonas Kunigėlis (1907 – 1977 ), gyvenęs Biliakiemio kaime, kilęs iš Droničėnų.
Mockėnų (Utenos) apylinkės (seniūnijos) seniūnai, dirbę nuo 1954 m.

Eil.Nr.

Metai, mėnuo

Pavardė, Vardas

1.

Iki 1954 m. birželio mėn.

Liudas Musteikis

2.

Nuo 1954 m. liepos mėn. iki 1955 m. gruodžio mėn.

Jonas Tomkevičius

3.

Nuo 1956 m. sausio mėn. iki 1956 m. kovo mėn.

Jonas Lenavičius

4.

Nuo 1956 m. balandžio  mėn. iki 1957 m. kovo mėn.

Povilas Augustinas

5.

Nuo 1957 m. balandžio mėn. iki 1961 m. kovo mėn.

Kostas Bružas

6.

Nuo 1961 m. balandžio mėn. iki 1971 m. birželio mėn.

Elena Kalytienė

7.

Nuo 1971 m. liepos mėn. iki 1973 m. gruodžio mėn.

Valerija Tiškevičiūtė

8.

Nuo 1974 m. sausio mėn. iki 1975 m. gruodžio mėn.

Vida Šapokienė

9.

Nuo 1975 m. gruodžio 12 d. iki 2000 m. gegužės 13 d.

Donata Aželienė

10.

Nuo 2000 m. gegužės 13 d. iki 2012 m. kovo 11 d.

Algirdas Žukas

11.

Nuo 2013 m. gegužės 27 d.

Saulius Gaižauskas


BUVĘ SENIŪNIJOS VADOVAI

Donata Aželienė

Donata AželienėMališauskaitė – Aželienė Donata, Domo gimė 1936 m. kovo mėn. 16 d. Utenos rajone, Daugailiuose.
Tėvai – Zofija ir Dominikas Mališauskas – turėjo 15 ha žemės. Tėvelis buvo valsčiaus tarnautojas. Šeimą sudarė nariai: tėvas, motina, aš ir jaunesnė sesuo. Tėvelis 1944 m. žuvo fronte. Tais pačiais metais mirė mama. Tuomet Donatą ir seserį globoti pasiėmė tolimi giminaičiai.
1950 m., baigusi Daugailių aštuonmetę mokyklą, įstojo į Vilniaus žemės ūkio technikumą, kurį baigė 1954 m., įsigydama agronomo specialybę. Pagal paskyrimą pradėjo dirbti MTS. Iki 1957 m. dirbo agronome Dūkšto, Dusetų rajonuose.
1957 m. ištekėjo ir su vyru atvyko į Uteną. Dirbau agronome „Nemeikščių", „Naujosios Vagos" kolūkiuose. 1971 – 1975 m. dirbo kolūkio pirmininko pavaduotoja „Utenio" kolūkyje.
1975 m. buvo išrinkta Mockėnų (dabar Utenos) apylinkės vykdomojo komiteto pirmininke.
1975 m. mirė vyras. Liko su vaikais: 1960 m. gimusiu sūnumi Arvydu ir 1965 m. gimusia dukra Daiva.
1981 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įsigijo biologijos mokytojos specialybę.
Sūnus Arvydas, baigęs tuometinį Kauno politechnikos institutą, įsigijo radioelektronikos inžinieriaus specialybę. Su šeima gyvena ir dirba Vilniuje.
Duktė Daiva, baigusi Vilniaus universitetą, įsigijo gydytojos specialybę. Su šeima gyvena ir dirba Klaipėdoje.
Utenos (Mockėnų) seniūnijoje (apylinkėje) iš viso dirbo 24 metus ir 5 mėnesius: nuo 1975 m. gruodžio mėn. 12 d. iki 2000 m. gegužės 13 d. Nuo 2001 m. Utenos liaudiškos muzikos ansamblio "Ukvata" dalyvė ir seniūnė. Yra Utenos lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė. 2010-2012 m. lankė ir baigė Klaipėdos trečiojo amžiaus universiteto sveikatos mokslų fakultetą; buvo grupės seniūnė. Dabar tęsia studijas Klaipėdos tęstinių studijų institute. Klaipėdos viešosios įstaigos "Trečiasis amžius" vokalio ansamblio "JūrAinė" dalyvė. Klaipėdos miesto jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos narė.


Algirdas Žukas
Žukas Algirdas
Gimė 1942 m. kovo 11 d. Anykščių rajono Skiemonių apylinkės Remeikių kaime. Mirė 2020-02-07. 1951 m. pradėjo, o 1962 m. baigė Skiemonių vidurinę mokyklą. 1963 m. įstojo, o 1968 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įsigydamas mokslinio agronomo specialybę. 1968 m. paskirtas Utenos rajone Žemės ūkio valdybos agronomu. 1968 m.– 1970 m. – Utenos rajono Klovinių kolūkio vyr. agronomas, 1970 m. –1991 m. – Biliakiemio kolūkio pirmininkas. 1991 m. – 1992 m. – Biliakiemio žemės ūkio įmonės administracijos vadovas, 1992 m. –1995 m. – ŽŪB „Biliakiemis" valdybos pirmininkas, 1995 m. –1997 m. – Utenos apskrities valdytojo pavaduotojas, 1997 m. – 1998 m. – Utenos Žemės ūkio ir maisto pramonės mokyklos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, 1998 m.- 2000 m. – draudimo kompanijos „Lindra" Utenos filialo vadovas. 2000 m.– 2012 m. Utenos seniūnijos seniūnas. Nuo 2013 m. - Utenos rajono savivaldybės tarybos narys.

 

Joomla templates by a4joomla