Žemdirbiai, besirengiantys paversti žemės ūkio valdoje turimus netinkamus paramai žemės plotus tinkamais paramai ir ateinančiais žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo metais juos deklaruoti, privalo iki 2019 m. gruodžio 1 d. juos sutvarkyti: išnaikinti piktžoles, atlikti medžių, kelmų, krūmų, akmenų valymo darbus, o darbų atliekas pašalinti iš žemės ploto, atlikti kitus būtinus tvarkymo darbus.
Užbaigę visus netinkamo paramai žemės ploto tvarkymo darbus, žemdirbiai privalo iki 2019 m. gruodžio 1 d. nufotografuoti sutvarkytą netinkamą paramai žemės plotą ir kreiptis į savivaldybės ar seniūnijos pagal žemės ūkio valdos centrą dirbantį darbuotoją, kuris, prisijungęs prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos https://paseliai.vic.lt, pažymės sutvarkyto netinkamo paramai žemės ploto vietą, pasirinks atliktų tvarkymo darbų aprašymą ir įkels sutvarkyto žemės ploto nuotrauką.

Nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį. Taip pat avansinių išmokų sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ 85 proc. skirtos paramos sumos.

2019 m. paraiškas gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pateikė 124 tūkst. ūkininkų, iš kurių 74 tūkst. kreipėsi paramos pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Tačiau nemaža dalis pateikusių pagal šią priemonę paraiškas ūkininkų nelaiko gyvulių, todėl išmokas gaus tik 48 tūkst. paramos gavėjų.

Planuojama, kad 280 mln. Eur tiesioginių išmokų avansas pasieks iki 99 proc. pareiškėjų. Tuo tarpu pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ 33 mln. Eur avansas bus išmokėtas iki 96 proc. ūkininkaujančių nederlingose žemėse pareiškėjų.

Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares avanso išmokas mokėti nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., tačiau NMA visas avansines išmokas planuoja išmokėti spalio mėnesį, nes jau atlikta didžioji dauguma būtinų patikrinimų. Avansinių išmokų sulauks ūkininkai, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų ar jie buvo išspręsti. Tačiau, jei pavyzdžiui, pareiškėjai žalinimo atitikčiai skirtuose plotuose augina azotą kaupiančius augalus (taikomas reikalavimas suarus šiuos plotus apsėti iki einamųjų metų lapkričio 1 d. arba palikti nesuartus bent iki einamųjų metų gruodžio 1 d.), avansinės išmokos pagal žalinimo schemą nebus mokamos. Šiems pareiškėjams iškart bus mokamos galutinės išmokos.

Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjų sąskaitos bus papildytos likusia minėtų išmokų dalimi. Galutinis išmokų mokėjimo terminas – kitų metų birželio 30 d., tačiau kasmet NMA mokėjimus atlieka vis greičiau. 99 proc. pareiškėjų tiesiogines išmokas (išskyrus išmokas už mėsinius galvijus, mokamas nuo kitų metų kovo 1 d.) už 2018 metus gavo iki gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos

https://www.nma.lt/index.php/naujienos/nuo-spalio-vidurio-rekordinio-dydzio-ismoku-avansai-ukininkams-313-mln-eur/23657

Nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. įsigaliojo nauji rinkliavos įkainiai su žemės ūkio technikos registravimą, perregistravimą ir techninę apžiūrą, kurie buvo nustatyti 2000 m. gruodžio 15 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 1458 „ Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Su dokumentu galima susipažinti https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E3A145C8DD49/asr
Rinkliava mokama – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąsk. Nr. LT247300 0101 1239 4300, banko kodas – 73000, gavėjo kodas – 188659752, įmokos kodas – 53082. Už traktoriaus, savaeigės ir žemės ūkio mašinos techninę apžiūrą mokamas 6,8 EUR mokestis, už traktoriaus priekabos techninę apžiūrą – 5,5 EUR.
Už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos techninės apžiūros atlikimą ne pagal grafiką papildomai imama 9,9 EUR valstybės rinkliava.
Už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos valstybinio numerio ženklo išdavimą imamas 10 EUR mokestis.
Už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos įregistravimą reikia mokėti 17 EUR; už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos duomenų keitimą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre – 15 EUR; už registracijos liudijimo dublikato išdavimą – 7,5 EUR; už traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talono dublikato išdavimą – 4,2 EUR.

Utenos rajono savivaldybės administracijos  informacija

Gera žinia pieno gamintojams: žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino 2019 metų susietosios paramos už pienines karves dydį – 114,86 Eur. Ši parama, palyginti su  2018 m., išaugo 7,54 Eur.  Pernai ji siekė 107,32 Eur.

Šios paramos avansus pieno gamintojams (80 Eur už pieninę karvę) numatoma pradėti mokėti nuo š. m. spalio 16 d. Likusi paramos dalis, t. y. 34,86 Eur, į pieno gamintojų sąskaitas turėtų patekti nuo š. m. gruodžio 1 d.

Iš viso 2019 m. Europos Sąjungos susietajai paramai už pienines karves skirta 27,7 mln. eurų (2018 m. – 27,2 mln. eurų).

Paramą gaus daugiau kaip 24 tūkstančiai pieno gamintojų už daugiau kaip 240 tūkst. pieninių karvių.

www.zum.lrv.lt 

Ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys nuo spalio 1 d. iki lapkričio 29 d. kviečiami teikti paraiškas paramai pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 25 mln. eurų paramos lėšų, vienam projektui didžiausia galima suma – 50 tūkst. eurų. Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Minėta veiklos sritis remia investicijas ūkiams modernizuoti. Parama skiriama žemės ūkio produktų gamybai ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui (rūšiavimui, pakavimui, surinkimui ir t. t.), ir perdirbimui, tiekimui rinkai.

Paramos gavėjai, šiemet investuojantys į žemės ūkio valdas, galės pirkti naują žemės ūkio techniką, nes vėl remiamas jos įsigijimas. Paramos lėšas galima investuoti ir į naujus technologinius įrengimus, naujas statybas (su tam tikromis išimtimis), taip pat ir į senų gamybinių pastatų rekonstravimą ar kapitalinį remontą, galima įsigyti daugiamečių augalų, finansuojami ir jų sodinimo darbai bei bendrosios išlaidos.

Yra nustatyti fiksuotieji statybų įkainiai dviejų išlaidų kategorijoms – pieno ūkio fermų ir plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statybai. Tai palengvina paramos gavimo sąlygas, nes nereikia vykdyti konkursų, teikti komercinių pasiūlymų išlaidų vertei pagrįsti. Ūkininkas tiesiog pritaiko nustatytą įkainį, apskaičiuoja tinkamų finansuoti išlaidų vertę, šiuo atveju statybų, ir nuo tos vertės suskaičiuojama parama.

Patogu tai, kad skiriama suma gali būti išmokėta ir sąskaitų apmokėjimo būdu. Dar vienas palengvinimas – projekto priežiūros rodikliuose neliko finansinių rodiklių, taigi priežiūros laikotarpiu nekontroliuojamos pardavimo pajamos ir pelningumas.

Po kelių savaičių pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai jau antrasis paraiškų rinkimo etapas šiais metais.

Paraiškas miškui įveisti bus galima teikti nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d., šiam laikotarpiui skirta 13 568 057 Eur paramos lėšų. Žinotina, kad paraiškos gali būti teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis ŽŪMIS portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt. Svarbu: paraiška per ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val. 

Kas gali teikti paraiškas

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Remiama veikla

Pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Tuo tarpu savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Nuo rugpjūčio 1 dienos bičių augintojus kviečiame teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą (cukrų) gauti.

Už vieną bičių šeimą galima gauti iki 5,79 Eur dydžio kompensaciją įprastiniam cukrui, ekologiškam cukrui arba invertuotajam cukraus sirupui įsigyti ir ne daugiau kaip11,58 Eur dydžio kompensaciją už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą.

Kompensacija galima už ne daugiau kaip 10 kg cukraus / ekologiško cukraus arba ne daugiau kaip už 15 l invertuotojo cukraus sirupo vienos bičių šeimos papildomam maitinimui.
Į finansavimą gali pretenduoti bičių laikytojai, kurių bičių šeimos registruotos Ūkinių gyvūnų registre, ir žemės ūkio valdos valdytojai arba partneriai, savo valdą įregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Primename, kad duomenis apie turimą bičių šeimų skaičių bičių augintojai turi atnaujinti kasmet, prieš teikdami paraišką.
Paraiškas galima teikti savivaldybių administracijose pagal gyvenamąją vietą kartu su reikalingais dokumentais, o paramą išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos einamaisiais metais iki paramos paraiškos pateikimo dienos (įskaitytinai).
Turintieji  daugiau kaip 150 bičių šeimų į paramą pretenduoti negali. Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 15 dienos.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Ūkininkai, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, privalo užtikrinti, kad patikrą vietoje atliekantys NMA specialistai rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį. Norėdami įsitikinti, ar ūkininkai laikosi šio reikalavimo, birželio–liepos mėnesiais kontrolieriai vyks į patikras.

Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas, iki rugpjūčio 1 d. privalo užtikrinti, kad patikrą vietoje atliekantys NMA darbuotojai rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke jau nėra, pasėlio liekanas, pagal kurias būtų galima nustatyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis.

Jei atliekant patikrą vietoje būtų rastas kitas pasėlis, nei deklaruotas paraiškoje, tačiau jis būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės (neturėtų įtakos atitikčiai EASV reikalavimams), tai nebūtų laikoma pažeidimu. Taip pat pažeidimu nebūtų laikoma, jei kitas pasėlis (negu deklaruotas) atitiktų susietosios paramos reikalavimus.

Tais atvejais, kai nustatoma, kad augalai, kurie jau buvo pradėję žydėti ar pasiekę atitinkamą brandą, yra nuimti ir dirva pradėta ruošti kitiems žemės ūkio augalams auginti, pareiškėjui gali būti suteikiama galimybė pateikti papildomų įrodymų (nuotrauka su data ar kt.), kad tikrinamame lauke buvo auginami paraiškoje deklaruoti arba tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės kiti žemės ūkio augalai.

WWW.nma.lt informacija

Atsižvelgiant į sunkią ūkininkų, 2018 m. nukentėjusių nuo sausros, padėtį, bus kompensuoti jų patirti nuostoliai. Nuostolius atlyginti Vyriausybė numato dviem žingsniais. Pirmuoju nuostolių kompensavimo etapu Žemės ūkio ministerija skirs 8,5 mln. eurų. Finansų ministerija nagrinėja galimybę dėl papildomų lėšų skyrimo antruoju etapu. Tikimasi, kad antrojo etapo išmokos žemdirbius pasieks dar šiais metais.

Paramą planuojama skirti žemdirbiams, kurių 2018 m. dėl sausros patirti augalininkystės produkcijos nuostoliai sudaro ne mažiau kaip 30 proc. pareiškėjo bendros vidutinės metinės 2015–2017 m. produkcijos vertės pagal visus taisyklėse nurodytus augalus.

Preliminariais skaičiavimais, augalininkystės sektoriuje vidutinė išmoka būtų apie 10 Eur/ha, o gyvulininkystės – apie 7 Eur/SGV. Paramos gavėjų skaičius bus žinomas tiksliai paskaičiavus kompensacijas. 

Pažymėtina ir tai, kad gyvulininkystės atveju būtų mokama pagal de minimis pagalba, suteikta vienam gyvulininkystės veikla užsiimančiam subjektui, per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį negali būti didesnė kaip 15 tūkst. Eur.

Augalininkystės atveju pareiškėjams būtų kompensuojama iki 40 proc. patirtų nuostolių. Preliminariais paskaičiavimais, bendras nuostolis sudaro apie 62 mln. Eur. Kadangi pagal Valstybės pagalbos skyrimo reglamentavimą būtų kompensuojama iki 40 proc. patirtų nuostolių, bendras lėšų poreikis augalininkystės ūkių paramai sudarytų apie 24,55 mln. Eur. Tuo tarpu gyvulininkystės atveju nuostoliai priskaičiuojami iki 30 mln. eurų.

Taip pat ieškoma techninių ir praktinių sprendimų, kad pareiškėjai, kuriems priklauso kompensacijos, automatiškai būtų identifikuoti ir jiems tereiktų prie Pasėlių deklaravimo paraiškos pažymėti „varnelę“, kad jie norėtų gauti kompensacijas. Tokiu būdu mažinamas darbo krūvis savivaldybių darbuotojams, nes laikas sutampa su pasėlių deklaravimu, ir nebūtų sukeliami nepagrįsti lūkesčiai pareiškėjų, kad jie neteiktų paraiškos, jeigu iš anksto skaičiuoti nuostoliai nesiekia minimalių nustatytų ribų.

Išmokų paskirstymo būdai suderinti su Žemės ūkio rūmais ir Žemės ūkio taryba.

Šiuo metu kompensacijų taisyklės derinamos su atsakingomis institucijomis. Tikėtina, kad kompensacijos ūkininkus galėtų pasiekti antroje vasaros pusėje.  

www.zum.lt  informacija

Ūkininkams, gaunantiems tiesiogines išmokas bei dalyvaujantiems su plotu susijusiose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonių veiklose, primename, jog svarbu nepamiršti prisiimtų įsipareigojimų. Ūkininkai, laiku ir tinkamai vykdantys įsipareigojimus, gali išvengti pažeidimų, už kuriuos taikomos sankcijos.

NMA 2017–2020 metų strategijoje numatyta supaprastinti paramos teikimo mechanizmą, pereinant nuo ūkininkų kontrolės prie pažeidimų prevencijos, taip pat paspartinti paramos išmokėjimą, mažinti sankcijų, taikomų tikriesiems ūkininkams, skaičių. Jei 2016 m. dėl kompleksinės paramos, žalinimo reikalavimų nesilaikymo, netinkamų paramai deklaruotų plotų, pavėluotai pateiktų paraiškų ir kitų pažeidimų ūkininkai sulaukė sankcijų, kurių bendra suma siekė 11 mln. Eur, tai 2017 m. bendra sankcijų suma sumažėjo perpus iki 5 mln. Eur, o 2018 m. iki 4,5 mln. Eur.

Siekdama ir toliau prevenciškai užkirsti kelią galimiems pažeidimams, NMA primena ūkininkams dažniausiai jų daromas klaidas, nustatomus pažeidimus, kurių galima išvengti, jei laikomasi paramos skyrimo reikalavimų.

Laiku pateikti paraišką ar pakeisti paraiškos duomenis

Galime pasidžiaugti, jog 2018 m. sumažėjo pavėluotai pateiktų paraiškų skaičius: 2017 m. vėluojančių paraiškų buvo 3 055, 2018 m. – 1 330, tačiau visos institucijos bei ūkininkai ir toliau turėtų stengtis laiku pateikti paraiškas ir visus reikiamus duomenis, kad ūkininkai gautų visas jiems priklausančias išmokas.

Šiais metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus galima nuo balandžio 15 d. iki birželio 7 d. (įskaitytinai), o pavėluotai – iki liepos 2 d. (įskaitytinai). Vėliau paraiškos nepriimamos, išskyrus, kai vėlavimą lėmė nuo ūkininko valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės. Esant minėtoms aplinkybėms paraiškos priimamos iki spalio 31 d. (įskaitytinai).

Pavėluotai pateikus paraišką arba laiku pateiktoje paraiškoje pavėluotai įbraižant naują lauką / didinant įbraižytą lauką už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) visos išmokos mažinamos 1 proc., tad kuo ilgiau delsiama pateikti paraišką ar pakeisti esminius jos duomenis, tuo didesnį nuostolį ūkininkas patiria.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrius informuoja, kad pieno gamintojai, parduodantys pieną ar pieno produktus tiesiogiai vartoti, nuo balandžio 15 d. iki liepos 1 d., gali pateikti deklaracijas už praėjusį apskaitos laikotarpį (2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.).

Deklaracijos bus priimamos dviem būdais – gamintojai, neturintys galimybės ar nenorintys naudotis elektronine bankininkyste, gali kreiptis į  savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrių dėl deklaracijos užpildymo arba teikti pats, prisijungęs prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) interneto svetainėje www.vic.lt, naudodamasis savo elektronine bankininkyste.
Pieno gamintojai, parduodantys pieną ar pieno produktus tik tiesiogiai vartoti, nepateikę deklaracijos nustatytuoju laikotarpiu negalės pretenduoti į 2019 metų susietąją paramą už pienines karves.

Tikslus paramos dydis už einamąjį laikotarpį nustatomas  ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

2018 metais už pieninę karvę buvo mokama 107,32 Eur.

Pieno gamintojo mirties atveju vienas iš įpėdinių galės pateikti deklaraciją už praėjusį apskaitos laikotarpį mirusiojo vardu, apie tai pažymėdamas deklaracijoje.

Dėl detalesnės informacijos galite skambinti tel.: (8 389) 640 12 arba atvykti į Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrių adresu Utena, Utenio a. 4, 320 kab.

Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus informacija

Nuo 2018 m. sausio 1 d. privaloma ūkininkams kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki tų metų gruodžio 31 d. atnaujinti ūkininko ūkio duomenis.

Tiems, kurie 2018 m. neatnaujino ūkio duomenų ir to nepadarys šiais metais, 2020 m. kovo 30 d. ūkis bus išregistruotas be atskiro perspėjimo.

Dėl ūkio duomenų atnaujinimo prašome kuo skubiau kreiptis į savo seniūnijos žemės ūkio specialistą arba į Utenos rajono savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrių (Utenio a. 4, į 319 arba 320 kab., tel.: (8 389) 640 12, (8 389) 640 10.

 

2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-187 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių" įgyvendinimo taisyklės.
Pagal priemonę remiamos veiklos sritys, susijusios su aplinkai nekenksmingų ūkininkavimo sistemų skatinimu. Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių" skiriama kasmet už kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą, siekiant kompensuoti paramos gavėjams dėl didelių gamtinių kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
Šiais metais paraiškos bus renkamos pagal 2018 metais patvirtintas didelių gamtinių ir kitų specifinių kliūčių turinčių vietovių ribas. Į šią teritoriją pakliūna visos Utenos rajono seniūnijos.
Kompensacinė išmoka pagal šią priemonę - 61,60 Eur/ha. Ji mokama tik tiems pareiškėjams, kurie vykdo žemės ūkio gamybą. Deklaruojantiems pievas ir (ar) ganyklas privaloma sąlyga kaip ir ankstesniais metais, turėti bent 0,25 SG/ha pievų ir (ar) ganyklų. Ūkiniai gyvūnai ūkyje turi būti išlaikyti ne trumpiau kaip 12 mėnesių (nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d.). Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota gamtinių/kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje ar vietovėje, kuri neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje.
Paraiškų teikimo pradžios data – 2019 m. balandžio 15 d.
Paraiškos priimamos seniūnijose.

Utenos  rajono savivaldybės informacija

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidės 2019 m. balandžio 15 d. ir tęsis iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškos bus priimamos iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos dydis bus mažinamas 1 %. Kaip ir ankstesniais metais, paraiškas bus galima pateikti seniūnijoje (pagal paramos gavėjo žemės ūkio valdos adresą) arba internetu, prisijungus prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos.
Reikalingi dokumentai pateikiant paraišką:
• asmens tapatybės kortelė;
• įgaliojimas, jei paraišką teikia kitas asmuo;
• laisvos formos dokumentas su išmatuotų laukų plotų schema;
• žemės plotų nuosavybės, nuomos ar panaudos dokumentai;
• valstybinės žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentai;
• jei deklaruojamas plotas priklauso keliems bendraturčiams ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimąsi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma sklypo dalis.
Norint įregistruoti ar atnaujinti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, reikia turėti šiuos dokumentus:
• žemės ūkio valdos valdytojo juridinio ar fizinio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• žemės ūkio valdos valdytojo įgalioto asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jei duomenis teikia ne pats asmuo;
• samdomų darbuotojų darbo sutarčių kopijas;
• nekilnojamo turto naudojimo pagrindą patvirtinančius dokumentus;
• metinius trąšų naudojimo kiekius, jei valdytojo laukai tręšiami organinėmis ir / ar mineralinėmis trąšomis.

Utenos seniūnijos žemės ūkio specialistė Aistė Bernotienė, tel. (8 389) 48 344, el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė, tel. (8 389) 64010, el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Joomla templates by a4joomla