Alių kaime 1985 m. įkurtas aerodromas. Biliakiemio kolūkio pirmininko Algirdo Žuko iniciatyva aerodromas buvo naudojamas aplinkinių kolūkių pasėliams prižiūrėti ir tręšti. Nepriklausomybės metais jis naudojamas kaip privačių lėktuvų aerodromas, yra pastatytas angaras lėktuvams laikyti.

Utenos seniūnijos Alių kaime, 4 km. Utenos- Tauragnų keliu kairėje kelio pusėje įrengta motokroso trasa. Kiekvienais metais vyksta motociklininkų varžybos, dalyvauja motokroso dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių. 

Piliakalnis yra 600 m į PV nuo geležinkelio Švenčionėliai-Utena, 350 m į V nuo Talės upelio dešiniojo kranto, 100 m į ŠR nuo Žuvinto ežero Š kranto.Andreikėnų piliakalnio aikštelė pailga Š-P kryptimi, 80X20 m dydžio, su kultūrinio sluoksnio liekanomis.Jame rasta degtų plytų, geležies gelžgalių, brūkšniuotos keramikos. Šlaitai statūs, iki 25 m aukščio, išskyrus nuolaidų P šlaitą. rasta brūkšniuotos ir lygios keramikos. Š šlaite, 1 m žemiau aikštelės yra 11 m pločio terasa, 1 m žemiau jos - kita 4 m pločio terasa. P šlaite yra 9 m pločio terasa. R ir V šlaitai statūs, 25 m aukščio, galiniai nuolaidesni ir žemesni. R papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - I tūkst. pradžia. Pasiekiamas Kvyklių-Andreikėnų keliu pavažiavus 2 km nuo sankryžos Kvykliuose (yra dešinėje (į P) nuo kelio, miško ŠR pakraštyje).

Kaimas, 6 km nuo Utenos. Pietiniu pakraščiu teka Krašuona, šiauriniu - Šeduikis, kuris 1980 m. buvo užtvenktas ir atsirado Biliakiemio tvenkinys. Yra Puodžių upeliai. Pasak senolių, kadaise elgeta ieškojo „bile kiemo" nakvynei. Nuo tų žodžių kilo Biliakiemio vardas. 1387 m. kaimas pateko Vilniaus vyskupų žinion, nes priklausė Kuktiškių dvarui. 1731m. inventoriuje nurodoma, kad kaimui priklauso 26,5 valako. 1796 m. kaimas padovanotas Vilniaus univ. prof. Ferdinandui Frankui. Iki baudžiavos panaikinimo kaimas priklausė Purviniškio dvarui. 1944-45 m. čia buvo spausdinami antitarybinio pasipriešinimo laikraščiai ir atsišaukimai. 1969 m. pastatyti kultūros namai ir parduotuvė. Nuo 1955 m. veikė felčerių- akušerių punktas, nuo 1980 m. - vaikų darželis, 1970 m. išasfaltuotos gyvenvietės gatvės, elektrifikuotos visos sodybos. Šv. Mergelės Marijos parapijos bažnyčia.

Gaižiūnų dvarasGaižiūnų dvaras. Dvaras buvo Leliūnų sen., arti Kvyklių k. 1774 m. valdė Juozapas Bienecinskis. Buvo 5 kiemai. XIX a. II p. jis priklausė Larisai Čižikovai, turėjusiai 280 dešimtinių žemės. 1774 m. valdė Juozapas Bienecinskis. Buvo 5 kiemai. Dabar Gaižiūnai priklauso Utenos sen. Tikėtina, kad Čižikovai čia buvo atkelti po 1863 m. sukilimo, nes dar 1853 m. Gaižiūnus, turėjo Juozapas Prūšakas (Prūsokas). Tuomet čia buvo 11 gyv., 6 iš jų – samdiniai. 1869 m. Anatolijus Kolasovskis Gaižiūnus turėjo kaip palivarką, 1889 metais kaip Gaižiūnų dvaro savininkas minimas kapitonas Nikolajus Čižikovas. Tuo metu dvarui priklausė ir Samuvkos palivarkas (100 dešimtinių žemės).1897 m. Gaižiūnų dvarą valdė O. Klimašauskas. 1897 m. čia įrašytos 2 šeimos (18 gyv.). 1889 m. savininkui Gaižiūnų kapitonui Nikolajaus Čičikovui priklausė Samuvkos paliv. su 100 deš. žemės. 1923 m. dv. buvo 21 gyv.  XX a. 4 deš. pradžioje dvaro savininko generolo Konstantino Čižikovo lėšomis pastatyta Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė. Maždaug nuo 1937 metų minimas nedidelis vienuolynas, nes cerkvę aptarnavo vienuoliai. Gaižiūnuose buvo metropolito Eleuterijaus poilsio rezidencija.
Šiuo metu yra išlikę maumedžių alėjos, tvenkiniai, ūkinis pastatas, tvarto griuvėsiai. Dvaro rūmai perstatyti.

Parengta pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio medžiagą

Kaimas yra 6 km. nuo Utenos, pietinėje Nemeikščių užtvankos pusėje.Griūčių kaimas seniau buvo vadinamas Paversmių kaimu. Archeologinės ekspedicijos metu 1985 m. kaime rastas XV a. senkapis. Dabar kaime gyvena 32 žmonės. Prie kaimo yra senosios kapinaitės. Prie jų į vieną vietą susibėga penki keliai.Čia palaidota Kryželių dvaro ponia Emilija Krzycka (1827-1860). 2001 metais šiose kapinėse palaidoti Birutė Veteikienė (1960-2001) ir Petras Lipeika (1936-2001). 2002 metais Griūčių kaimo žmonės kapinaites apsodino eglaitėmis, seniūno Algirdo Žuko iniciatyva aptvėrė tvora, pastatė paminklą pokario metais nužudytam partizanui B.Gorskui. 2002 m. rugpjūčio 3 d. pašventintos Griūčių kaimo kapinės, seniūnijos ir Antano Gasperaičio iniciatyva išleistas lankstinukas „Utenos seniūnijos Griūčių kaimas". Prie kaimo buvo du seni viensėdžiai, vienas jų vadinosi Juodiškėmis, kurį valdė Utenos valsčiaus viršaitis A. Gasperavičius. Čia gimė dailininkas Pr. Gasparonis. Kaime yra gimę Utenos valsčiaus viršaitis Antanas Araminas, kraštotyrininkas Algis Araminas. Juodiškėse gimė pedagogas, kraštotyrininkas, literatas Antanas Gasperaitis.

Jotaučių dvarasJotaučių dvaras. Jotaučiuose yra buvęs dvaras kairėje Utenos –Zarasų plento pusėje už Vaikutėnų kaimo. XVII-XIX a. valdytas Kozielų-Poklevskių kartu su Degsniu, Kastulyne. Vien Jotaučių dvare buvo 550 ha žemės. 1914 m.karo laiku tvartai buvo paversti arklių ligonine. 1919 m. dvare buvo bolševikų komitetas. Dvaro sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai, tvartai, kumetynas. Šiose patalpose iki 2001 m. veikė parduotuvė,o taip pat Jotaučių kultūros namai.

Katlėriai – kaimas Utenos rajono centrinėje dalyje, 8 km į rytus nuo Utenos. Kaime stūkso du Katlėrių akmenys su dubeniu (archeologijos paminklai). Vakaruose telkšo Katlėrių ežeras (Ilgis). Katlėrių kaimo neveikiančiose kapinėse 1945-1948 m. buvo palaidoti Lietuvos partizanai: Vytautas Baltušis, Jurgis Cibas, Juozas Juknevičius, Petras Kiškis, Jonas Liutkevičius, Jonas Šireika, Povilas Šireika, Jonas Žilys.1991 m. kapinaitėse palaidotiems Lietuvos partizanams pastatytas akmeninis paminklas (autorius uteniškis Vytautas Giedraitis). Čia palaidoti ir 1863 m. sukilimo metu žandarų nukankinti sukilėliai. 
Katlėriuose gimė ir užaugo kunigas Petras Tarulis (1916–2002). Kun. P. Tarulis gimė 1916 m. gegužės mėn. 1 d. Utenos rajone, Spitrėnų parapijoje Katlėrių kaime. Baigęs Utenos gimnaziją, studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir 1941 m. sausio mėn. 26 d. buvo įšventintas kunigu. Dirbo Adomynės, vėliau Utenos vikaru, Panevėžio šv. Petro ir Povilo parapijos vikaru, Ramygalos ir Vyžuonų klebonu. Nuo 1987 m. buvo Utenos altaristas. Mirė 2002 m.  balandžio 24 d. Palaidotas Utenoje.

Įrengta 1978 metais, užtvenkus Raudesos upę. Plotas - 1,01 km². Įrengta poilsio zona su persirengimo kabina, suoliukais. 

2013 m. Utenos rajono savivaldybės taryba pritarė, kad būtų rengiamas projektas „Utenos rajono Klovinių tvenkinio ant Rašės (Raudesos) up. statinių renovacija" - šiam projektui parengti ir įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra" veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka" tikimasi iki 90 proc. finansinės paramos, dar 10 proc. reikiamų lėšų būtų skiriama iš savivaldybės biudžeto.

KvykliaiKvykliai. Kaimas 10 km. nuo Utenos. Prie Kvyklių tyvuliuoja Kernadeto ežeras. Apylinkėje daug ežerų: Baltys, Duobys, Liminėlis, Talys, Viešys bei Talos, Viešos upės. Kaime buvo akmuo su iškalta pasaga. Netoli Stanėnų kaimo yra pilkapiai. Kvykliai turi savo kapinaites. 1915 m. kunigas Pranas Turauskas įkūrė pradinę mokyklą, veikusią iki 1953 metų. 1949-1953 m. čia mokytojavo Genovaitė Čižienė, mokyklos vedėjas Jonas Grudzinskas. Po karo tremtinio J. Zabuko namuose veikė 7-metė mokykla. 1960-1965 m. veikė aštuonmetė mokykla. Nuo 1965 m.iki 1999 m. – pradinė. 1999 m. uždaryta. Dirbo mokytojos: Gražina Mieželytė, Ona Jakutienė, Aušra Raginienė, Skaidrė Joniškienė, Violeta Čeponienė (Juodkaitė). Kvyklių koplyčia. 1995 m. rugpjūčio 25 d. Kuktiškių parapijos klebono Juozo Čeberioko dėka atidaryta Kvyklių koplyčia.

Kaimas plento į Tauragnus kairėje pusėje, 7 kilometrai nuo Utenos. 1671 m. buvo 4 gyventojai. 1853 m. - 17 gyventojų. Medenių ženklo šventinimas2002 m. sausio 1 d. Medeniuose gyveno 204 gyventojai. 1889 m. čia gimė publicistas Andrius Randomanskis. Chemikas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. 1930 – 1970 m. Medenių kaime veikė pradinė mokykla. Mokytojavo: O. Masiulytė, Guntulis. Nuo 1952 m. veikė biblioteka. 1972 m. fondas 10266 leidiniai, 215 skaitytojų. Bibliotekininkės Rūta Dilytė, Liusia Dagytė, Vida Leipuvienė. Uždaryta 1991 m.

Medenių kaime gyvena ilgametis Utenos seniūnijos seniūnas Algirdas Žukas. Jo sodyba su keliolika pastatų ir senovinių rakandų, sovietinės atributikos muziejumi.

Nemeiksciu uztvankaUžtvenkus Krašuoną, tarp Griūčių ir Kryželių kaimų sudarytas dirbtinis tvenkinys  (plotas 0824 km²). Utenos seniūnijoje yra poilsiavietė - pliažas prie Nemeikščių užtvankos. Čia įrengta persirengimo kabina, tualetas, šiukšliadėžės. 2013 metų vasarą čia atvežta smėlio, įrengta suolai, stalai, skelbimų lenta, tinklinio aikštelė.

Pačkėnų koplytstulpisKaimas 6 km nuo Utenos, prie kelio į Kuktiškes, kuriame yra kultūros namai, biblioteka, pradinė mokykla, parduotuvė, medicinos punktas. Beveik visos įstaigos įsikūrę viename gražios architektūros pastate. 1897 m. gyveno 7 šeimos tik 32 gyventojai, o 2002 m. sausio 1 d. Pačkėnuose gyveno 365 gyventojai. Pačkėnų pradinė mokykla pradėjo veikti 1922 metais ūkininkų Žulių namuose. 1937 metais veikė keturios klasės, mokė mokytoja Mazuronienė.Vėliau mokykla buvo perkelta į kitas patalpas, pas Žulienę. Mokytojas Musteikis. Pradžioje kolektyvizacijos Pačkėnų mokykla buvo perkelta pas Julių Šapoką. Mokė du mokytojai: Musteikis ir Gaivenienė. Po Musteikio dar dirbo A. Žibas. Nuo 1975 m. mokykla buvo parkelta į Guigos namus, mokytoja Slavinskienė, vėliau kontoroje, o nuo 1985 metų dabartinėse patalpose. 2005 m. mokykloje su parengiama klase mokosi 29 mokiniai. Dirba trys mokytojos: Vedėja - Danutė Tamošiūnienė, mokytoja Violeta Čeponienė ir parengiamos klasės mokytoja Tatjana Mackonienė. Sumažėjus vaikų skaičiui, pagal Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimą Nr. TS-83 „Dėl Utenos Krašuonos progimnazijos Biliakiemio skyriaus" nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. likviduotas Biliakiemio skyrius.

PapiškiaiŽymus partizanas Antanas Kraujelis, gim. 1928 m. buvęs Žėručio rajono H.Ruškulio- Liūto būrio kovotoju, rajono štabo nariu nuo 1960 m. slapstėsi Utenos seniūnijos Papiškių kaime pas gyventoją Albiną Pinkevičių. Statant namą šia po krosnimi įsirengtoje slėptuvėje gyveno su žmona ir sūnumi iki 1965 m. 1965 m. kovo 17 d. sodybą apsupus okupacinei kariuomenei žuvo. 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Antanas –Kraujelis-Siaubūnas po mirties apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

Rodyklė Velbiškio kaime2013 m. pastatytas kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo ženklas-rodyklė Velbiškio kaime, prie Utenos-Vilniaus kelio. Atminimo ženklo autorius skulptorius Vladas Urbanavičius.

Spitrėnų Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčiaSpitrėnų bažnytkaimis nutolęs už 11 km nuo Utenos ir 8 km nuo Tauragnų. XVIII a. čia buvo dvarelis, kurį prieš Pirmąjį pasaulinį karą nupirko Jonas Balaiša. 1908 m. Utenos klebonas Antanas Švatelis ragino spitrėniškius statyti bažnyčią. Tą darė 1916 m. ir kun. Pranciškus Turauskas. Dvaro savininkas Jonas Balaiša 1917 m. paskyrė bažnyčiai 10 ha žemės ir Minčios miško. Broliai Mikšiai, J. Rastenis, S. Pimpė atvežė eglinių rąstų. Statė K. Laurinavičius, Petrauskas, Simonas Bikelis ir kt. Projektą paruošė E. Balaišienės pusbrolis - studentas Pranas Gineitis. 1917 01 08 bažnyčia pašventinta, dalyvaujant klebonui Pranui Turauskui, Utenos dekanui J. Javašiūnui ir kunigams, parapijiečiams. Spitrėnų Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčios plotas 20X11 m², viduje trys ąžuoliniai altoriai, šalia bažnyčios iškilo varpinė. Čia kunigais dirbo Pranas Mirskis, po jo 1919 m. - P. Liepa nuo 1919 m. - P. Margevičius. Apie 1921 m. Spitrėnus aplankė Žemaičių vysk. Pr. Karevičius. 1924 m. iškilo didysis altorius, skirtas Šv. Marijai, kiti du altoriai 1924 m. bažnyčia pavadinta Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės vardu. Už paveikslus altoriams apmokėjo Puodžių k. gyv. Antanas Jasudis. 1927 m. Noliškio dvar. Kazimieras Žulys padovanojo 8 ha žemės. 1927 m. bažnyčią aplankė Panevėžio vysk. K. Paltarokas. Po Pr. Markevičiaus Spitrėnuose kunigavo A. Masiulis, mėgęs medžioti. A. Masiulį pakeitė kun. Navickas. 1934, 1937 m. čia vėl lankėsi Panevėžio vyskupas. Nuo 1964 m. klebonu dirbo Julijonas Kuprys, 1974 m. - Vytautas Tvarijonas. Dabar administratorius Povilas Klezys. Bažnyčia priklauso Utenos dekanatui.

Utenos seniūnijoje gražiausiai tvarkoma Vaikutėnų gyvenvietė. Gyvenvietę puošia du tvenkiniai, parkas. Kaimas 7 km. nuo Utenos, prie Zarasų plento. 1853 m. Vaikutėnų viensėdyje buvo 11 gyventojų. Prie kaimo yra piliakalnis, dvaravietė su išlikusiais pastatais. 1853 m. Vaikutėnų dvarą valdė Domininkas Vildzevičius. Dvaro ūkvedys Vincas Randomanskas vėliau nupirko dvaro centrą ~ 80 ha. 1935 m. mirus Randomanskui ūkį paveldėjo dukra Janina. Dvaro rūmuose tarpukario metais dar buvo mokykla, vėliau – minėto kooperatyvo administracija. Paskui gyvenamas pastatas buvo nugriautas. Išliko penketas senų mūrinių ūkio pastatų: arklidė, tvartas, jauja, kumetynas, pusiau uždara karvidė, senų medžių. Šiuos pastatus dabar nupirkęs ūkininkas Stanislovas Vaškevičius.

Joomla templates by a4joomla