2023 m. birželio 17 dieną Kvykliuose vyko tradicinė  dešimtoji kraštiečių šventė, kuri prasidėjo Šv. Mišiomis Kvyklių Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje, kurias aukojo Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas Jurgis Kazlauskas.

Kraštiečių šventė po mišių  tęsėsi tradicinėje Kvyklių  aikštelėje.  Šventės vedėja Rasa Paškonienė visus šventės dalyvius pakvietė į vakaronę. Šventėje dalyvavo Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas, seniūno pavaduotoja Laura Gaivenienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas ir Vicemerė Daiva Pečionė, LR Seimo narys Edmundas Pupinis. Šventės metu  pasveikintos garbaus amžiaus jubiliatės  - tai 80 – ies sulaukusios Bronė Meiduvienė ir Alma Cibienė iš Momėnų, 90 –ies Stasė Repečkienė iš Kvyklių, 95 - erių Elena Teofilė Sirgedienė iš Raguškių kaimo.

 Šventėje skambėjo dainos ir muzika. Linksmino Gintauto ir Rasos  Zitikių, Kučinskų šeimos, Valdas Žvinys, Jump studijos merginos, Levaniškių kaimo  bendruomenės kapela „Prie ežerų“. 

Šventės dalyviai vaišinosi  suneštinomis vaišėmis, arbata, kava, tradicine kvykliečių žuviene ir koše, o koldūnais su žvėriena vaišino medžiotojų būrelis ,,Krašuona“.

            Nuoširdus AČIŪ rėmėjams ir pagalbininkams: Utenos rajono savivaldybei, Utenos seniūnijos bendruomenei, Pačkėnų krašto bendruomenei ir Pačkėnų raganų muziejui, Utenos kultūros centrui, Medžiotojų būreliui „Krašuona“, UAB „Agrenta“ (vadovas A. Trinkūnas), Kvyklių seniūnaičiui Valdemarui Paškoniui, jauniesiems ūkininkams - Aurelijui ir Nerijui ir visiems Kvyklių kaimo gyventojams, kurie darbais ar lėšomis prisidėjo prie šventės organizavimo

Informacija Zenonos Valiukienės, nuotraukos Lino Bražionio

Gegužės 28 d. praūžė Didelės, storos Aukštaitiškos Sekminės ir bendruomenės 20-tasis jubiliejinis gimtadienis. Šventėje dalyvavo LR seimo narys Edmundas Pupinis, meras Marijus Kaukėnas, Utenos Kristaus Žengimo į Dangų parapijos klebonas Algis Neverauskas, seniūnas Saulius Gaižauskas ir net 12 rajono bendruomenių atstovai (Vaikutėnų, Nemeikščių, Joneliškio, Utenos seniūnijos, Radeikių, Klykių, Tauragnų, Sirutėnų, Sudeikių, Užpalių, Šiaudinių, Kuktiškių).

Didelis ačiū visiems už dovanas, gražius palinkėjimus, už kartu sukurtą puikią šventę.

Salėje vyko paroda tautodailininkių Danutės Blažienės ir Saulės Katinienės (tekstilės darbai), Roberto Kiburto (prieverpstės), Jurgitos Araminienės (nerti žaislai). Lauke vyko amatininkų ir menininkų darbų paroda-mugė.

Šventės metu buvo pasveikinti jubiliatai, Pačkėnų naujakuriai.

Ačiū rėmėjams - be jūsų pagalbos tokios šventės neįmanomos.

Šventę rėmė LR Žemės ūkio ministerija, Utenos rajono savivaldybė, UAB „Duventa“, Utenos kultūros centras, medžiotojų klubas ,,Krašuona“, Vytautas Šemelis, Leonardas Rinkevičius nemokamai vežiojo karieta.

Už puikias melodijas dėkingi jauniesiems muzikantams Jonui Ilčiukui, Lukui Gaižučiui, pasakoriui Benui Keraminui, UKC Tauragnų skyriaus kapelai ,,Tauragna“ (vadovė V. Valienė), UKC Sudeikių skyriaus kapelai ,,Seliavytė“(vadovė A. Baltuškienė), grupei ,,Nešpėtni bernai“, fotografams už įamžintas šventės akimirkas, Pačkėnų vaikų dienos centrui už nupintus Sekminių vainikus ir papuoštą kaimo kryžių, Raganaitei už šventės pravedimą.

Ačiū Virginijai Vaikutienei už puikią šakočio kepimo edukaciją, Indrei Žegūnaitei už tokią skanią „pautienę“, medžiotojams už jų firminius koldūnus.

Didelis ačiū visiems padėjusiems surengti šventę!

Pačkėnų krašto bendruomenės pirmininkė                                                                   Dana Žigienė

Vasario 16-ąjai  - Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti  Vaikutėnų laisvalaikio centro renginių organizatorė Jūratė Bliuvienė kartu su Vaikutėnų krašto bendruomene  surengė  pėsčiųjų žygį  į Droničėnų kapinaites,  kur palaidoti Lietuvos partizanai. Droničėnų kaimo kapinės neveikiančios, užima 0,04 ha plotą. Yra nedideliame pakilime, miškelyje. Apjuostos ganyklomis. Yra keli kapai. Antkapiniai paminklai akmeniniai, teraciniai, geležiniai kryžiai. Palaidojimų datos: 1882 m., 1945 m., 1946 m. Palaidoti keli Lietuvos partizanai: Bronius Doveika (1928–1945), Jonas Graužinis (1926–1945), Algirdas Mitalas (1924–1945 06 17), Bronius Paragys (1920–1945 06 17), Vladas Paragys (1926–1946).

 Su lietuviška atributika ir gera nuotaika susirinko tikrai gausus būrys mylinčių Lietuvą dalyvių iš Vaikutėnų, Jotaučių,  Droničėnų  ir Spitrėnų.  Žygeivius pasitiko Droničėnų kaimo gyventojai Aleksandra Juodienė, Laima Medvedevienė, Rimantas Biržietis, Snieguolė ir Saulius Latvėnai, palydėjo žygeivius iki kapinaičių ir išsamiai papasakojo apie ten palaidotus partizanus ir jų meilę Lietuvai. Dalyvavo apie trisdešimt  penkis dalyvius.  Aplankę kapinaites grįžome į Vaikutėnų parką, šildėmės prie  laužo, vaišinomės gardžia kopūstiene ir atsineštomis vaišėmis, degustavome Vytauto Šemelio iš Sirutėnų naminį vyną  pagamintą iš slyvų, šaltalankių, raugerškio uogų.

 Tai tikrai buvo puiki proga visiems praleisti daugiau laiko kartu, sužinoti daugiau apie savo krašto didvyrius ir pasijusti vieningiems.   

Ačiū Aleksandrai  Juodienei, Laimai Medvedevienei, Rimantui Biržiečiui  už papasakojimą apie seniai nebeveikiančias Droničėnų kapinaites ir jose palaidotus partizanus. Labai norime padėkoti Astai Vilkienei iš Jotaučių ir jos nuostabioms anūkėms už Lietuvos gimtadieniui skirtas dainas  ir eilėraščius. Ačiū visiems dalyvavusiems, ištikimiausiems bendruomenės nariams už gerą nuotaiką ir bendrystę.

Informacija Jūratės Bliuvienės, nuotraukos Skaidrės Raslanienės ir Vidos Kundrotaitės.

2023 m. sausio 25 d. Vaikutėnų krašto bendruomenė Vaikutėnų parke paminėjo Pusiaužiemį, kada įprasta spėti, koks gi bus ateinantis pavasaris. Apie tai nuo seno pranašauja meška ar barsukas, tądien iš olos išlendantys apsidairyti. Jei būna apsiniaukę, meška ar barsukas pavaikšto po mišką ir grįžę įminga ant kito šono. Pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas. Pusiaužiemio dienos oras ir mieganti meškutė tai patvirtino, kad sulauksime vėlyvo pavasario.

Nors oras nelepino, Pusiaužiemį  vaikutėniškiai sutiko linksmai. Pagrindinė užduotis dalyviams buvo surasti meškutės guolį ir ją pažadinti. Užduotis buvo ne iš lengvųjų, nes reikėjo eiti ieškoti meškutės pagal užuominas. Pirmoji užuomina - surasti barsuko urvą, antroji užuomina - surasti genį ieškantį sau maisto, trečioji užuomina - surasti seną meškos guolį, ketvirtoji užuomina - surasti kurapkų slėptuvę, penktoji užuomina - surasti sveikatos šaltinį, šeštoji užuomina - surasti kiškio namus, na ir paskutinioji užduotis - surasti ir pažadinti meškutę. Nešini meškute ir puodyne saldainių renginio dalyviai grįžo į poilsiavietę, ten visų laukė gardi meškutės košė, karšta arbata, vaišės ir malonūs įspūdžiais apie atliktas užduotis. Patirtos geros emocijos.

Ačiū dalyvavusiems.

Informacija  Jūratės Bliuvienės, nuotraukos Skaidrės Raslanienės

Gruodžio 16 dieną Vaikutėnų laisvalaikio centro kiemelyje vyko Kalėdinės eglutės įžiebimo šventė. Šventės dalyvius linksmino linksmuolės nykštukės (vad. Ramunė Miečiutė), Kalėdų senelis su besmegeniu, meškutis Tutis. Bendruomenės nariai ir svečiai, šoko, dainavo, vaišinosi saldžia vata, pyragais, sausainiais, bei karšta arbata.  Labai norime padėkoti Utenos kultūros centrui už padovanotas girliandas mūsų kiemelyje augančiai  didelei eglei, AČIŪ už išpildytą mūsų ilgametę svajonę ją įžiebti. Didelis AČIŪ Utenos seniūnijos seniūnui už keltuvą Kalėdinei eglei puošti, dėkojame už pagalbą jungiant, prijungiant visas kiemelio šviesas, o ypač už didelės eglės puošimą girliandomis Utenos seniūnijos elektrikui Rimantui Tumosai. Labai dėkojame Astos Vilkienės šeimai iš Jotaučių už pačių pagamintus nuostabius nykštukus, Sodų gatvės atstovėms Laimai ir Aldonai Zabarauskaitėms, Jolantai Gylienei, Vilmai Ruzgienei už laiptų puošimą šviečiančiais  žibintais, Pušyno gatvės atstovėms Laimai Griškevičienei ir Loretai Petrauskaitei už išradingą nykštuką su maišu, Algirdui Komliauskui už išdrožinėtą ateinančių metų simbolį kiškį. Dėkojame Arūnui Juzėnui už labai didelę pagalbą statant dekoracijas.

Informacija Jūratės ir Skaidrės, nuotraukos Godos Raslanaitės, Linos Lingytės

Pačkėnų krašto bendruomenė pagal Kultūrinės veiklos programą rašė paraišką ir gavo finansavimą projektui „Su raganaite visada smagiau!“. Iš projektinių lėšų (4500,00 Eur.) apmokėtos edukacinių užsiėmimų paslaugos ir įsigytos šios priemonės: meditacinis būgnelis, lauko krosnelė maisto ruošimui, Raganų muziejaus reklaminis stendas, reklaminės prekės ir įvairios priemonės edukaciniams užsiėmimams.

Birželio – lapkričio mėnesiais pravestas 61 edukacinis raganaitės dirbtuvėlių užsiėmimas, kuriuose dalyvavo 620 vaikų ir 200 suaugusiųjų, iš viso dalyvavo 820 dalyvių iš įvairių Lietuvos kampelių, pravesta švenčių ir renginių, vykome į kitas bendruomenes. Šiais metais muziejų aplankė 922 lankytojai. Iš jų užsieniečiai: Norvegija-2, Prancūzija-4, Lenkija-3, Vokietija- 5, Airija-3.

Raganų muziejų Pačkėnuose filmavo LRT televizija, laidai „„Gyventi kaime gera“, TV3 laidai ,,Sveiki atvykę“.

2022 m. gruodžio 11 d. 9 val.  kviečiame žiūrėti LRT  laidą „Gyventi kaime gera“  apie Pačkėnų raganų muziejų.

Pačkėnų krašto bendruomenės pirmininkė                                                                 Dana Žigienė

2022 m. lapkričio 11 d. 15 val. Vaikutėnų laisvalaikio centro bibliotekoje, sudeikietė rašytoja Milda Masalienė pristatė dvi knygas "Pabaisa ir gražuolė" ir "Komufliažinė meilė".

Mildą Masalienę daugelis uteniškių pažįsta kaip rašytoją: skaitytojams puikiai žinomos abi jos knygos – „Pabaisa ir gražuolė“ bei „Kamufliažinė laimė“. Knygos „Pabaisa ir gražuolė“ istorija pasakoja apie amžinąsias vertybes: meilę, įveikiančią visas kliūtis, gerumą, padedantį veikėjams nugalėti savo principus, įsitikinimus, peržengti per save, tikėjimą ir, žinoma, viltį, kad net ir po storiausio debesies sluoksnio visada pasirodys saulė.

Milda save vadina laisvos sielos menininke, nes užsiima net keliomis meno rūšimis. Rašo ir eilėraščius, ir prozą, kuria koliažus, o įkvėpimo ieško muzikoje. Kalbėdama apie kūrybinį gyvenimą, pašnekovė vardija daugybę žmonių, kurie ją palaiko, vienas jų – pulkininkas A. Gaiževskis, konsultavęs rašant „Kamufliažinę laimę“. Šiuo metu uteniškė rašo šios knygos tęsinį „Kamufliažinė laimė: jaunesnioji karta“, kurią rašyti pastūmėjo karas Ukrainoje.

Po knygos pristatymo vyko tautodailininko Vytauto Šemelio vyndarystės edukacija.

Nuoširdžiai dėkojame Mildai Masalienei už šiltą bendravimą, atviravimą ir knygų pristatymą. Dėkojame rašytojai už padovanotas knygas.

Ačiū tautodailininkui Vytautui Šemeliui už vyndarystės edukaciją.

Jūratės Bliuvienė informacija ir nuotraukos

 2022 m. rugsėjo 3 dieną Kvykliuose vyko tradicinė kraštiečių šventė, kuri prasidėjo Šv. Mišiomis Kvyklių Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje, kurias aukojo monsinjoras kunigas Juozapas Čeberiokas ir Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas Jurgis Kazlauskas.

Po mišių visi susirinkusieji buvo pakviesti į Andreikėnuose  paminklinio kryžiaus šventinimo ir pagerbimo ceremoniją. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atminimo ženklą, skirto 1949 m. lapkričio 15 d. žuvusiems LLKS Vytauto apygardos Liūto rinktinės Ąžuolo kuopos partizanams: ŠYVIUI JONUI - Plienui (1921-1949), STEIBLIUI KAZIUI - Ramūnui (1919-1949), BRAŽĖNUI ADOMUI - Rikštučiui (1914-1949), SIMUNČIUI JONUI - Girėnui (1912-1949) ir 1947 m. žuvusiam VANAGUI JONUI - Tirūnui,  pašventino parapijos klebonas kunigas Jurgis Kazlauskas. Kalbėjo LGGRTC atstovas dr. Raimundas Kaminskas.

Čia žuvusių Lietuvos partizanų artimųjų vardu padėkos žodį tarė Audronė Steiblytė- Grigaitienė.

Garbingus Andreikėnų kaime vykusius laisvės kovų istorijos fragmentus priminė šio renginio organizatorius bei šio atminimo iniciatorius Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys, dimisijos kapitonas Valdas Mintaučkis. Paminklinio kryžiaus šventinimo metu už reikšmingą indėlį, pagerbiant LLKS Vytauto apygardos partizanų žuvimo vietų įamžinimą, LLKS atkurtos Tauro apyg. vadas dim. kpt. Gediminas Juozapas Dobkevičius apdovanojo dim. kpt. Valdą Mintaučkį II-ojo laipsnio „Partizanų žvaigžde“. Apdovanojimą įteikė Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, ats. vrš. Romas Žemaitis. Renginio metu LR krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Utenos 507-osios kuopos kariai atliko dedikacinius šūvius skirtus Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos kariuomenei ir žuvusių Lietuvos laisvės kovotojų atminimui.

Kraštiečių šventė tęsėsi tradicinėje kvykliečių susitikimo vietoje - Kvyklių  aikštelėje.  Šventės vedėja Rasa Paškonienė visus šventės dalyvius pakvietė į vakaronę. Šventėje dalyvavo Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas, seniūno pavaduotoja Laura Gaivenienė, Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai Paulius Čyvas ir Linas Bražionis. Seniūnas kartu su pavaduotoja Laura Gaiveniene, Kvyklių seniūnaičiu Valdemaru Paškoniu pasveikino garbaus amžiaus jubiliates  - tai 80 – ies sulaukusias Stefaniją Juknonienę (Kvyklių k.) ir Oną Šakalienę (Papiškių k.), Bronių Streižį ir Galeną Mikštienę iš Nemeikščių, 90 – erių Leoniją Daunienę iš Medenių kaimo. Dėl sveikatos sutrikimų šventėje negalėjusiems dalyvauti jubiliatams juosta ir atminimo dovanėlės bus įteiktos namuose.

 Šventėje skambėjo dainos ir muzika. Gražias dainas atliko Erikas Druskinas akompanuojant pianistui Mindaugui Aleknavičiumi, eiles skaitė poetė Regina Katinaitė- Lumpickienė, smagiam šokiui kvietė Molėtų kultūros centro Suginčių krašto tradicinė kaimo kapela (vadovai   Juozas Veršelis ir Rita Varatinskienė), armonikierius Lukas Gaižutis, sporto šokių studija „JUMPS“ su vedėja Renata Budriene. Šventės dalyviai vaišinosi arbata, kava, tradicine kvykliečių žuviene ir koše, o koldūnais su žvėriena vaišino medžiotojų būrelis ,,Krašuona“.

          Nuoširdus AČIŪ rėmėjams ir pagalbininkams: Utenos rajono savivaldybei, Utenos seniūnijos bendruomenei, Pačkėnų krašto bendruomenei, Utenos kultūros centrui, Medžiotojų būreliui „Krašuona“, Kvyklių seniūnaičiui Valdemarui Paškoniui, jauniesiems ūkininkams - Nerijui, Rosvaldui ir Aurelijui; kvykliečiams - Donatui, Mariui, Žydrūnui, Indrei, Gustui, Mindaugui, Juozui, šventės šeimininkėms - Danutei, Giedrei, Gitai ir visiems, kurie darbais ar lėšomis prisidėjo prie šventės organizavimo.  

Informacija Zenonos Valiukienės, nuotraukos Lino Bražionio, Raimundo Kaminsko