diciunu savartynasdocxĮgyvendindama Utenos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos nutarimą, Utenos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydama skirti lėšų pavojingų atliekų BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklos teritorijoje (Dičiūnų k., Utenos r.) sutvarkymo darbams finansuoti. Taip pat buvo kreiptasi į UAB „Toksiką“, kad įvertintų Dičiūnų kaime esančių atliekų pavojingumą, preliminarią sudėtį, kiekius bei paskaičiuoti preliminarų šioms atliekoms sutvarkyti reikalingų lėšų poreikį.
2020 m. sausio 27–31 dienomis UAB „Toksika“ vykdė BUAB „Ūrus“ ir Ko sandėliuose sukauptų pavojingų atliekų vertinimo darbus, kur dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos ekipažas, dalyvauja Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) pareigūnai, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus bei Utenos rajono savivaldybės administracijos specialistai. Gavus vertinimo rezultatus, sandėliuose sukauptų atliekų tvarkymo klausimas vėl bus svarstomas savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.
Sausio 29 d. Dičiūnų kaime sukauptų atliekų klausimas svarstytas Vidaus reikalų ministerijoje surengtame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir esamą situaciją pristatė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Remeikis, Aplinkos apsaugos departamento, UAB „Toksika“ atstovai. Posėdžio metu Finansų ministerija buvo įpareigota įvertinti galimus finansavimo šaltinius.
BUAB „Ūrus“ ir Ko lauko teritorijoje esančių atliekų tvarkymo darbus vykdo Aplinkos apsaugos departamentas, kuris yra atsakingas už pavojingų atliekų tvarkymo darbų organizavimą bei vykdymą. Departamento duomenimis, 2017 metais iš teritorijos išvežta 321,36 t, o 2019 metų pabaigoje – 523,79 t pavojingų atliekų. Aplinkos ministerijai skyrus finansavimą, 2020 metų sausio 22 d. buvo pratęsti atliekų išvežimo iš lauko teritorijos darbai. Iki sausio 28 d. išvežta 324,45 t pavojingų atliekų. Atliekos vežamos ir toliau.
Kad pašaliniai asmenys nepatektų į BUAB „Ūrus“ ir Ko teritoriją, Aplinkos apsaugos departamentas objekte įrengė apsaugos sistemą. Sausio 10 d. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje nutarus sustiprinti BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos ir jos prieigų apsaugą, papildomų apsaugos priemonių ėmėsi Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas: įrengta papildoma teritorijos vaizdo stebėjimo kamera, teritorijoje patruliuoja policijos ekipažai.

www.utena.lt informacija

2020 m. vasario 14 d.5 Biliakiemio laisvalaikio centre vyko popietė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vidutė Padlipskienė priminė, kad mūsų valstybės istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis. Būtent tokia ir yra Vasario 16-oji diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Po daug metų trukusios sovietinės priespaudos tauta sugebėjo išsilaisvinti ir atkurti Lietuvos valstybę. Vasario 16-oji-nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos Nepriklausomybės Aktui paminėti. Baigdama Vidutė padeklamavo Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „1989 m. Vasario 16-oji“. Elvyra Vigėlienė pasidžiaugė, kad minint tokią svarbią datą, mielai sutiko pas mus popietėje dalyvauti  gerbiamas poetas, publicistas, leidėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys  Vytautas Kaziela.Vytautas Kaziela dirbo „Tiesos“, „Dienos“ dienraščių, žurnalo „Gimtasis kraštas“ korespondentu, laikraščių „Utenos apskrities žinios" ir „Utenos Diena“,  „Utenis“ vyr. redaktorium. Nuo 2007 metų leidyklos „Kamonada“ vyriausias redaktorius. 2006 m. apdovanotas Antano Miškinio premija už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“. 1993, 1994, 1998 m. Kazio Umbraso literatūrinė premija, 2013 m. Utenos rajono meno ir kultūros premija už aukštaitiškos elegijos tęstinumą, lietuvių literatūros išliekamąją vertę. Poetas pasidalino mintimis apie kūrybą, apie šiandieninį rašytojų gyvenimą. Išleido vienuolika poezijos knygų. Vienuoliktoji knyga „Alyvmedžiai“ yra išrinkta į geriausių poezijos knygų penketuką, nominuota „Geriausios poezijos knygos 2019“ nominacijai. Šioje knygoje autorius tęsia mirties ir meilės, atsisveikinimo, tuštėjimo, vienišėjimo temas. Likome sužavėti jo nuoširdumu, atvirumu, palinkėjome tolimesnės asmeninės ir kūrybinės sėkmės.

  Nuotraukos Vidutės Padlipskienės

   Tekstas Elvyros Vigėlienės

 

                                                                                        

2020 02 11 zukasIn memoriam Algirdui Žukui

Netekome Algirdo Žuko, ilgamečio Utenos kaimiškosios seniūnijos seniūno, ilgamečio Utenos rajono savivaldybės tarybos nario, žmogaus-enciklopedijos, žinojusio visų seniūnijos žmonių gyvenimo istorijas, džiaugsmus ir bėdas ir sudėjusio savo patyrimus bei atsiminimus į tris knygas, kūrybingo šeimininko, savo sodybą Medenių kaime pavertusio tikru muziejumi, linksmuolio pasakotojo, gimusio ypatingą Lietuvos istorijai dieną – kovo 11-ąją. Šią kovo 11-ąją, kai Lietuva minės atkurtos nepriklausomybės 30-metį, Algirdui Žukui būtų sukakę 78-eri...

Algirdo Žuko gimtinė – Remeikių kaimas (Anykščių rajonas), kur jis gimė 1942 m. Mokėsi ir baigė Voversių pradinę ir Skiemonių vidurinę mokyklas. 1962 m. išvyko mokytis į Lietuvos žemės ūkio akademiją, Ekonomikos fakultetą. 1968 m. raudonu diplomu baigė studijas, įgydamas mokslinio agronomo išsilavinimą. Jam buvo pasiūlyta mokslus tęsti aspirantūroje, bet įvertinęs aplinkybes Algirdas pasiūlymo atsisakė. Baigęs mokslus gavo paskyrimą į Utenos žemės ūkio valdybą. Joje padirbėjęs keletą mėnesių pradėjo dirbti vyr. agronomu Klovinių kolūkyje. Nuo 1970 m. iki kolūkių griūties dirbo Biliakiemio kolūkio pirmininku.
Apie darbus po nepriklausomybės atkūrimo Algirdas linksmai pats yra pasakojęs: „Vėjai mane tada vis nupūsdavo į kitas vietas. Trejus metus (1995–1997 m.) darbavausi Utenos apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotoju. Darbo buvo daug, kolektyvas puikus, bet, pasikeitus valdžioms, nuėjau dirbti į tuometę Utenos aukštesniąją žemės ūkio ir maisto pramonės mokyklą (dabar – Utenos regioninis profesinio mokymo centras). Joje – vėl treji metai. Vėliau vėjas mane „atpūtė“ į draudimo kompaniją. Bedraudžiaujant vėl prabėgo treji metai. Tuo metu nepalikau ir politikos: 2000 m. buvau pasiūlytas kandidatuoti net į Utenos rajono savivaldybės mero postą. Ale nepasisekė. Skaičiavau, skaičiavau prieš rinkimus, kiek galėčiau balsų gauti, lyg ir užtekti turėjo, netgi daugiau nei reikėtų turėjau surinkti, bet pasirodė, kad per maža. Gal ne į tą pusę skaičiavau? Bet nieko tokio. Iš mero nutūpiau į seniūnus, bet daug laimingesnis buvau, nes meras tai renkamas, o seniūnas – amžiams...“

zygis6Į Tauragnų krašto bendruomenės organizuojamą Draugystės žygį praėjusį savaitgalį įsijungė Utenos rajono seniūnijų atstovai ir iš rankų į rankas perdavė ir žygiavo su  Lietuvos trispalve. Vasario 8–9 d. surengtas žygis buvo skirtas Lietuvos valstybingumo atkūrimo – Vasario 16-ąjai – pažymėti.

Utenos seniūnijos atstovai aktyviai prisidėjo prie Draugystės žygio.  Vasario 8 d. iš radeikiečių gavę trispalvę, vadovaujami Vaikutėnų laisvalaikio centro specialistės Jūratės Bliuvienės aktyviai žygiavo maršrutu  Vaikutėnai - Sirutėnai. Šeštadienį, vasario 8 d. į Draugystės žygį įsitraukė Utenos seniūnijos administracija, Pačkėnų krašto bendruomenė (pirmininkė Dana Žigienė ir kultūros specialistė Loreta Mikalauskienė)  žygiavo maršrutu Pačkėnai - Kuktiškės. Dėkojame visiems, kurie prisijungė prie žygio. Žygyje dalyvavo įvairių kartų atstovai, o kai kas ir su savo keturkojais draugais. Pakeliui žygeivius žmonės vaišino saldainiais, kava.  Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirūpino žygio dalyvių saugumu, padovanodama ryškiaspalvių liemenių ir atšvaitų.

Nuotraukos Valdo Mintaučkio, Aistės Bernotienės. 

Utenos seniūnijos administracija

 

   

logotipasUtenos seniūnijos (ir ne tik) gyventojus kviečiame dalyvauti konkurse „Sukurk logotipą Utenos seniūnijos bendruomenei“. Konkurso sąlygos:

  1. Kviečiame visus aktyviai siųsti logotipo maketus atspindinčius Utenos seniūnijos bendruomenę el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..  Logotipų lauksime iki 2020 m. kovo 1 d.
  2. Visi maketai bus patalpinti Utenos seniūnijos facebook paskyroje ir interneto svetainėje utenosseniunija.lt .
  3. Gražiausią, įdomiausią ir labiausiai atspindintį Utenos seniūnijos bendruomenę logotipą rinksime balsuodami Utenos seniūnijos facebook paskyroje nuo 2020 m. kovo 2 d. iki kovo 6 d.
  4. Iš trijų, daugiausia balsų surinkusių maketų, Utenos seniūnijos komisija išrinks pirmos vietos nugalėtoją.
  5. Pirmos vietos nugalėtojui atiteks 100 Eur piniginis prizas. Visiems likusiems bus įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės.

Utenos seniūnijos bendruomenės pirmininkė                                                          Aistė Bernotienė

Utenos rajono savivaldybės administracija kviečia teikti paraiškas pagal Utenos rajono savivaldybės jaunimo užimtumo srities projektų finansavimo prioritetus:

1. Darbo su jaunimu formų plėtros ir kokybės užtikrinimas;

2. Jaunimo įgalinimo ir įtraukimo į pilietinę veiklą galimybių kūrimas ir plėtra;

3. Jaunimo savanoriškos tarnybos įgyvendinimas savivaldybėje;

4. Jaunų žmonių lyderystės įgūdžių stiprinimas;

5. Jaunimo verslumo skatinimas.

Projektus pristatyti iki 2020 m. vasario 27  d. 17 val. į Utenos rajono savivaldybės administracijos 103 kabinetą. Projektų paraiškas galima teikti ir per Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai" (www.epaslaugos.lt). Kvietimas teikti paraiškas ir projektų paraiškos forma yra interneto puslapyje www.utena.lt skiltyje „Projektų dokumentų formos“. Konsultuoja rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistė Justė Rudokienė, tel. 8 389 61 591, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..

Gera žinia gyvulių augintojams: žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino 2019 metų susietosios paramos išmokų už mėsinį galviją, mėsinę avį, pieninės veislės bulių, pieninę ožką dydžius.

Šiemet iš Europos žemės ūkio garantijų fondo numatyta išmokėti už išlaikytus 2019 metais mėsinius galvijus 15,09 mln. Eur, už mėsines avis – 2,26 mln. Eur, už pieninių veislių bulius – 5,03 mln. Eur ,  už pienines ožkas – 251 tūkst.  Eur.

2019 m. susietosios paramos dydžiai, palyginti su 2018 m., padidėjo:  už mėsinį galviją – nuo 91,70 iki 100,43 Eur,  už mėsinę avį – nuo 10,84 iki 11,52 Eur, už pieninės veislės bulių – nuo 87,49 iki 89,28 Eur, už pieninę ožką – nuo 23,78 iki 24,23 Eur.

Susietosios paramos išmokos už gyvulius, išlaikytus 2019 m., bus pradėtos mokėti nuo š. m. kovo 1 d. iki birželio 30 d.

Susietąją paramą už gyvulius gaus visi ūkininkai, kurie nepertraukiamai gyvulius išlaikė savo valdoje 60 kalendorinių dienų, o jų mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėn. amžiaus. Gyvulių laikytojai turėjo įvykdyti visus Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklių  reikalavimus.

Išmoka bus išmokama ūkininkui, jei pasibaigus numatytam išlaikymo laikotarpiui jis savo gyvulį paskerdė, pardavė eksportui arba pripažintam kooperatyvui, taip pat paliko gyvą gyvulį valdoje iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Ūkininkams niekur kreiptis nereikės  – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apskaičiuotą paramą išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra.

 www.zum.lt   

Nuo 2020 m. vasario 4 d. paukščių augintojai privalės naminius paukščius  laikyti uždarose patalpose arba lauko aikštelėse, įrengtose taip, kad jie neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Apie tai pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pranešė žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.

„Situacija aštrėja – paukščių gripo protrūkis nustatytas vos už 200 km nuo Lietuvos, situaciją sunkina ir gamtinės sąlygos, ankstinančios paukščių migraciją. Toks oras, koks šiandien yra už lango, gali duoti signalą paukščiams grįžti atgal, tad norėdami apsisaugoti nuo paukščių gripo, turime būti tikri, kad dėl paukštininkystės sektoriaus padarėme viską. Pasitarę su ministerijos, VMVT specialistais nusprendėme maksimaliai sumažinti rizikos galimybę naminiams paukščiams turėti sąlytį su laukiniais paukščiais“, – apie sprendimą nurodyti naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse sako ministras A. Palionis. 

Paukščių gripas yra itin pavojinga ir greitai plintanti liga, galinti atnešti didžiulių nuostolių visam žemės ūkio sektoriui. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra laikoma daugiau kaip 11 mln. naminių paukščių.

VMVT direktorius D. Remeika informavo, kad nurodymas laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse privalomas visiems paukščių augintojams ir galios iki atskiro nurodymo. Tarnyba kontroliuos, kaip laikomasi šio nurodymo, tačiau tikimasi ir pačių paukščių augintojų atsakingumo ir sąmoningo elgesio, siekiant apsisaugoti nuo paukščių gripo, galinčio pridaryti milžiniškų nuostolių ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visam paukštininkystės sektoriui bei pakenkti eksporto plėtrai.

Joomla templates by a4joomla