Utenos seniūnijoje Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena paminėta visuose trijuose centruose. Biliakiemiečiai, Medenių krašto bendruomenė ir svečiai Lietuvos himną giedojo prie Biliakiemio laisvalaikio centro pasipuošę ne tik Lietuvos Respublikos vėliavomis, bet ir tautiniais rūbais. Vaikutėniškiai susirinko giedoti Tautišką giesmę prie kryžiaus Vaikutėnų parke ir pasveikinti MIndaugą Mickonį su vardadieniu. O pačkėniškiai tradiciškai rinkosi prie kaimo laikrodžio ir paminklinio akmens. Daugiau nuotraukų Vaikutėnų, Pačkėnų, Medenių bendruomenių facebook.

2018 m. Liepos 1 dieną 13 val. buvo švenčiamas Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios 100 metų jubiliejus ir dėkojama Dievui bei geradariams parapijiečiams už visas suteiktas malones. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Mišių pabaigoje buvo pasveikintas vyskupas Linas Vodopjanovas seniūnijos seniūno Sauliaus Gaižausko, Medenių ir Biliakiemio krašto tikinčiųjų. Po šv. Mišių visi susirinkusieji buvo pakviesti į „Sveika Marija" stogastulpio šventinimo ceremoniją. Antroje šventės dalyje renginio vedėja Jūratė Bliuvienė visus pakvietė šventę tęsti lauke. Spitrėnų švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios kleboną Povilą Klezį su bažnyčios 100 metų jubiliejumi sveikino Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, seniūnas Saulius Gaižauskas, Vaikutėnų krašto bendruomenė, Medenių ir Biliakiemio krašto žmonės. Šventės metu renginio vedėja apgailestavo, kad garbaus amžiaus jubiliatai - Zofija Gylienė ir Edvardas Kazakevičius nedalyvauja renginyje dėl sveikatos būklės, bet jie bus pasveikinti namuose artimiausiu metu. Kunigas Povilas Klezys dėkojo visiems prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Visi vaišinosi žuviene ir šauliška koše. Šventėje grojo ir dainomis linksmino Sudeikių moterų ansamblis „Gaida", Arūnas Kučinskas su žmona ir muzikantai iš Salako. Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas dėkoja šventės rėmėjams ir darbais prisidėjusiems prie šventės rengimo: UAB ,,Gatas“, UAB ,,Utenos komunalininkas“, Utenos apskrities VPK Utenos kelių policijos komisarui Rolandui Skrebiškiui, už moralinį palaikymą VĮ ,,Kelių priežiūra“ Utenos kelių tarnybai, Kvyklių krašto seniūnaičiui Valdemarui Paškoniui, Pačkėnų krašto bendruomenės pirmininkei Danai Žigienei, Utenos seniūnijos bendruomenės pirmininkui Donatui Račinskui, Nemeikščių kaimo gyventojai Saulei Katinienei, Vaikutėnų kaimo gyventojui Gediminui Braukylai, visiems seniūnijos darbuotojams.
Utenos seniūnijos informacija, Lauros Araminaitės nuotraukos.

2018 m. birželio 28 d. (ketvirtadienį) 16.30 val. buvusiame Trečialaukio kaime (šalia Pačkėnų kaimo, Utenos seniūnijoje) buvo atidengtas paminklas 1948 m. birželio mėn. 25 d. žuvusiems partizanams: Vytauto apygardos vado adjutantui Mindaugui Barysai–Rimtautui (g. 1923 m.), Liūto rinktinės Ąžuolo kuopos Kovo būrio partizanams: būrio vadui Aleksandrui Jakštoniui–Šamui (g. 1911 m.), Domininkui Jakštoniui–Vieversiui (g. 1923 m.) ir Pranui Vytautui Liesnikovui-Putinui (g. 1928 m.).
Prieš 70 metų įvykusi tragedija prisiminta su širdgėla ir skausmu gyvųjų liudininkų – Juozo Barysos. Juozo pasakota gyvenimo istorija apie pokario įvykius ir išdavystes, meilę tėviškei, kada Utenos krašto žmonės kovojo už Lietuvos laisvę. Paminklą pašventino Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios klebonas, kunigas Kęstutis Palepšys. Atminimo žvakutę didvyriams uždegė ir Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino vardu pagarbą išreiškė mero patarėjas Gintautas Petravičius. Padėkota ir paminklą leidusiam pastatyti savo žemėje Narūnui Janukevičiui, skulptoriui Airijui Stočkui, visiems atminimo iniciatoriams, šauliams, renginio svečiams. Garbės salvę šovė KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės 507 kuopos savanoriai.
Po atminties renginio buvo aukojamos Šv. Mišios Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje už žuvusiuosius ir gyvus likusius jų artimuosius, geradarius ir paminklo statytojus.

Utenos rajono savivaldybės informacija

Birželio 27 d. Biliakiemio laisvalaikio salėje vyko edukacinė popietė „Paveikslėlių gamyba su džiovintais augalais‘‘, kurios metu kūrėme paveikslėlius, panaudojant iš anksto paruoštus įvairius džiovintus augalus ir jų dalis. Kiekvienas sukurtas paveikslėlis yra gražus ir skirtingas. Tai gražūs kūrybiniai darbai, kur atsispindi meniniai žmogaus gebėjimai. Dar ne kartą kviesime į tokio pobūdžio popietes. Vėliau iš šių darbelių suruošime parodą.

Informacija ir nuotr. Vidutės Padlipskienės

Birželio pabaigoje, saulės grąžos metu, kai naktis būna trumpiausia, o gamta klesti, auga, žydi, švenčiama Rasos, Kupolinių arba Joninių šventė. Joninės (vasaros saulėgrįžos šventė) – gražiausia, linksmiausia, labiausiai vasariška šventė, kuomet kiekvienas svajoja surasti paparčio žiedą, peršokti per laužą bei paragauti tradicinių vaišių. Ši šventė tai proga pagerbti protėvių tradicijas ir prisiminti senovinius papročius, kitiems - pamedituoti, dvasiškai apsivalyti, pajausti gamtos ir kosmoso vienovę.
Dieną prieš Jonines, bendruomenės moterys ir vaikai, susirinkome Vilijos ir Petro Puodžiukų sodyboje kur iš įvairiausių žolių, lauko gėlių bei medžių šakų pynėme skrybėles ir vainikus, kurie skirti ne tik gražiai papuošti varduvininkus bet ir apsisaugoti nuo blogio. Nuo neatmenamų laikų teigiama, kad Joninių žolės ir vainikai turi stebuklingų galių.
Pasveikinome šešis Jonus, tris Janinas ir dvi Rasas, pagerbėme ir jų antrąsias puses.

Informacija ir nuotraukos Jūratės Bliuvienės

Birželio 16 d. Vaikutėnų krašto bendruomenė dalyvavo XIV Rytų Aukštaitijos regiono bendruomenių sąskrydyje „100 Lietuvos kaimo atspalvių“, kurį organizavo Pačkėnų krašto bendruomenė. Sąskrydyje dalyvavo 15 įvairių miestų kaimo bendruomenių, pristatydamos savo krašto amatus, tradicijas ar dabartinę bendruomenių veiklą. Vaikutėnų krašto bendruomenės įkurtame kiemelyje pristatė šio krašto žmonių šimtmečio gyvenimo dabartį ir praeitį. Mūsų bendruomenė dalyvauja konkurse, kurį organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos „Eismo saugumas bendruomenėse“, todėl nutarėme įkurti saugaus eismo kiemelį. Mūsų sukurto kiemelio tikslas – mažinti nukentėjusių kelyje žmonių skaičių, primenant jiems pagrindinius reikalavimus kelyje. Pastatytas mirksintis šviesoforas ir imituota pėsčiųjų perėja, buvo tarsi tas kelias atgal į praeitį, prie kurio saugiai žengęs, pateksi į šio šimtmečio pradžią. Norint patekti į praeitį, reikėjo praeiti patrulio postą, kuriame laukė dalinami patarimai-pamokymai bei klausimai saugaus eismo tema. Įvykdę užduotis, užsivilkę saugos liemenes bei saugiai praėję pėsčiųjų perėją, vertinimo komisijos, dalyvaujančių bendruomenių nariai bei žiūrovai, tarsi nusikeldavo į šio šimtmečio pradžią. Sukurtoje kaimo gryčioje jų laukė darbščiosios kaimo moterėlės, kurios dalyvius mokė pinti iš šieno įvairių dirbinių. Mūsų kiemelį puošė nuostabios gėlės, kurios buvo padarytos iš šieno. Grįžti į dabartį reikėjo vėl tuo keliu kuriuo buvo saugiai atėję.
Renginio metu dalinome pakabinamus atšvaitus, atšvaitus ant rankų ir kojų, šviesą atspindinčias liemenes, patarimus-pamokymus, kaip reikia saugiai elgtis kelyje. Norime, kad kuo daugiau žmonių prisimintu ir išmoktu saugaus eismo reikalavimus. Palinkėjome visiems saugiai sugrįžti namo ir tikimės kitais metais vėl visi susitikti. Daugiau nuotraukų Vaikutėnų krašto bendruomenės facebook.

Informacija Laimos Zabarauskaitės, nuotraukos Jūratės Bliuvienės.

2018 m. birželio 16 d. Pačkėnų krašto bendruomenės prieigose vyko XIV Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydis. „Šio sąskrydžio simbolis - Gerumo Paukštė, kuri „skraido” tai šen, tai ten, o 2015 m. pirmą sykį atskridusi į Pačkėnų bendruomenę, po metų „perskrido” į tos pačios Utenos seniūnijos, Vaikutėnų bendruomenę, iš ten - į Mielagėnus, Ignalinos rajone, o po metų ir vėl sugrįžo į Pačkėnus.
Gerumo Paukštė - tai Aukštaitijos regiono bendruomenių kruopštaus darbo, pastangų, idėjų realizavimo ir bendrystės simbolis.
O kaip gi kitaip, kur benuskrisi, ten gyvena puikūs žmonės ir supa nuostabi gamta: su upėm, ežerais, dangaus mėlyne, ošiančiais miškais ir žydinčiom pievom. Todėl minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį, mes šį Aukštaitijos bendruomenių sąskrydį pavadinome „100 Lietuvos kaimo atspalvių” Taip sąskrydį pradėjo Pačkėnų laisvalaikio centro kultūros specialistė Loreta Mikalauskienė.
Į sąskrydį atvyko 15 bendruomenių, net iš penkių rajonų. Iš Ignalinos atvyko Krikonių, Mielagėnų, Grybėnų ir Linkmenų kaimo bendruomenių atstovai, iš Anykščių - N. Elmininkų ir Šlavėnų kaimo bendruomenių atstovės, iš Zarasų - Baibių ir Antalieptės kaimo bendruomenių atstovai, tolimiausieji svečiai - bendruomenės centras „Tėviškė” iš Šakių rajono ir uteniškiai - Sprakšių, Sirutėnų, Vaikutėnų, Leliūnų ir Utenos seniūnijos bendruomenės, bendrija „Vyžuona”, Pakalnių moterų užimtumo centro atstovės.

Skaityti daugiau: XIV Aukštaitijos bendruomenių sąskrydis Pačkėnuose

Birželio 14 dieną Vaikutėnų bibliotekoje vyko popietė, skirta Gedulo ir vilties dienai atminti. Pasibūti šią svarbią mums dieną atvyko Jaurelių kaimo gyventoja, buvusi tremtinė Angelė Ilčiukaitė.
Renginio pradžioje uždegėme žvakutę negrįžusiems, grįžusiems ir likimo nežinomiems tremtiniams, pagerbėme tylos minute.
Trėmimas vienas iš skaudžiausių Lietuvos Respublikos istorijos laikotarpių, kai per prievartą ir prieš savo valią buvo iškeldinti iš savo namų ir išvežti ištisomis šeimomis į Sibirą. Birželio 14 diena paskelbta Gedulo ir vilties diena, nes šią dieną minimi tremtyje žuvę lietuviai – sakė popietės vedėja Vida Masiulienė ir paprašė tų laikų prisiminimais pasidalinti buvusią tremtinę, Angelę Ilčiukaitę.
Kaip tik šiandien praėjo 70 metų, kai 1948 m. gegužės 22 dieną iš namų buvo išvežta ir birželio 14 dieną pasiekė gyvenamą vietą, Karkatajų, Bolšaja Rečka apskritis. Angelė Ilčiukaitė tremtyje pragyveno 14 metų. Gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios, o pagrindinis darbas buvo kirsti medžius, skaudžiais prisiminimais dalinosi tremtinė Angelė Ilčiukaitė.
Vėliau Vaikutėnų krašto bendruomenės narė, Laima Zabarauskaitė perskaičiusi vienos tremtinės sunkią tremtį, kuri grįžusi rašė eilėraščius, nuoširdžiai ir įtaigingai skaitė tremtinės eiles „Oi dalia dalužė“, „Nevilties šešėliai“. Kitos Laimos skaitomos eilės buvo apie Lietuvą.
Skaitovė Irena Lamauskienė, jaunystėje labai mėgo deklamuoti ir truputį kurti. Prieš penkiolika metų pati sukūrė eilėraštį „Pirmajai mokytojai“, kurį perskaitė popietės dalyviams. Kiti jos skaityti eilėraščiai apie vienatvę dviese, apie vaiką, kuris laukė tėvelio ir Danutės Ruseckajos „Mirusiai mamai“. Na, o mūsų mažoji popietės dalyvė Marta Mašanauskaitė padeklamavo eilėraštį apie ežius ir pupas.
Popietės metu bibliotekoje veikė paroda „Išvežti gyvenimai ir likę randai“.
Ačiū visiems dalyvavusiems.

Informacija bibliotekininkės Vidos Masiulienės, nuotraukos Jūratės Bliuvienės.