Vaikai – mūsų didžiausias turtas, todėl saugokime ir globokime juos. Leiskime vaikams pabūti vaikais, neskubinkime jų užaugti. Norėdami pasirūpinti savo krašto vaikais, įkūrėme Pačkėnų vaikų dienos centrą. Bendruomenei tai tikrai didelis iššūkis ir labai atsakingas darbas, kadangi pagal darbo sutartis įdarbinti 4 darbuotojai, pasidalinę 1,5 etato. Tik žiūrėk, kokį skaičiuką suklysi, mokesčių inspekcija sureaguoja žaibiškai.

Ir štai jau prabėgo visi metai, kai veikia šis centras, kurio veiklos finansuojamos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Utenos rajono savivaldybės lėšomis. Per tuos metus mes pakankamai neblogai susigyvenome. Bet kaip ir visose šeimose, taip ir mūsų labai didelėje šeimynoje buvo visko - ir džiugių akimirkų ir tokių, kurias norėtume pamiršti ir iš jų pasimokyti.

Pradžia buvo labai sunki, kai reikėjo jau dirbti, o finansavimas vis dar negautas. Tik sumanių pedagogų dėka ir kartais net ir pačių atsineštomis priemonėmis, buvo organizuojamas vaikų užimtumas. Gavus finansavimą ir įsigijus reikalingų priemonių, inventoriaus,  visi lengviau atsikvėpėme. Centre vaikai ruošia pamokas, užsiima rankdarbiais, žaidžia įvairius lavinamuosius, judrius ir stalo žaidimus, sprendžia įvairias gyvenimiškas situacijas.

Centre daug įdomios popamokinės veiklos, o taip pat specialūs užsiėmimai: ,,Kaip nugalėti pyktį”, ,,Mokausi gyventi be žalingų įpročių”, „Valdyk emocijas, įveik stresą“, pilietiškumo, sveikos gyvensenos pamokėlės ir kt.

Kadangi vasarą pamokų ruoša atpuola, vyresnieji galėjo ugdyti kitus savo gebėjimus – kulinarinius, bendravimo, aplinkos tvarkymo – ir kartu įtraukti į veiklą mažuosius. Juk centre – kaip ir šeimoje, čia visi kartu dalyvauja, kad būtų jauku, kvepėtų gardumynais, kad norėtųsi kasdien sugrįžti. Kartais į veiklas įsijungdavo ir tėveliai, tai tikrai labai puiku, norėtųsi, kad veiklose dalyvautų kuo daugiau tėvų, nes tai abipusė nauda. Tėveliai matytų, kaip jų vaikas elgiasi viešumoje, su draugais ir mokytojais, o vaikai labai didžiuojasi savo tėvais, nori parodyti kaip jam sekasi, ką naujo išmoko. Ačiū Aušrai, Astai ir Ingai, kurios palepindavo vaikus skaniais pyragais.

Skaityti daugiau: Kaip prabėgo metai Pačkėnų vaikų dienos centre.

Utenos seniūnijos bendruomenė įgyvendino projektą „Žiemos švenčių belaukiant“. Laikotarpis projekto įgyvendinimui pasitaikė labai sudėtingas. Siaučiant Covid-19 pandemijai, daugelį numatytų veiklų teko koreguoti ir pritaikyti esamai situacijai. Tačiau nepaisant susiklosčiusios situacijos, visiems susitelkus mums pavyko nuveikti daug gražių ir prasmingų darbų. Už projekto lėšas buvo įsigyta priemonių edukacinės erdvės vaikų užimtumui ir įvairioms veikloms, įrengimui, suorganizuota išvyka į Mazūro keramikos studiją ir įvairios edukacijos, kurias teko organizuoti tiek nuotoliniu būdu, tiek koreguojant vaikų skaičių grupėse prisitaikant prie esamų reikalavimų. Suorganizuotos tokios edukacijos, kaip Vėlinių puokščių gamyba, vėliau jas nunešant ant nelankomų kapų Biliakiemio kapinėse, Advento kalendoriaus gamyba, snaigių karpymo, kalėdinių atvirukų ir angeliukų gamybos edukacijos, lesyklėlių paukšteliams gamyba, prakartėlių gamyba, kurios dalyvavo Pačkėnuose organizuotame VI-oje netradicinėje – virtualioje Respublikinėje prakartėlių parodoje – konkurse 2020 ir užėmė prizines vietas. Norime padėkoti visiems, kurie šiuo sunkiu laikotarpiu prisidėjo ir padėjo įgyvendinant projektą. Ypatingai didelį ačiū sakome A. Vilkienei iš Jotaučių kaimo, kuri draugėn subūrė Jotaučiuose gyvenančius vaikus ir taip padėjo įgyvendinti įvairias edukacijas. Visų vaikų, dalyvavusių įgyvendinant projektą, už jų aktyvumą, draugiškumą, pozytivumą, laukia kalėdinės dovanėlės, kurios iki Trijų Karalių vienokiu ar kitokiu būdu pasieks vaikus. Linkime gražių švenčių ir sveikų artėjančių metų! Iki kitų susitikimų!

Projektas finansuojamas Utenos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Informacija Aistės Bernotienės, nuotraukos Aistės Bernotienės ir Irenos Kaminskienės

Jau greitai į duris pasibels gražiausios metų šventės. Mes kaip visada įsivaizduojame daug sniego, šalta, balta, sniego pusnys. Šiais metais pagaliau ir mes sulaukėme šiek tiek šaltuko ir balto sniegelio, bet džiaugėmės neilgai, jį ir vėl nuplovė lietus. Šie metai mums visiems tokie netradiciniai, susiduriame su įvairiais iššūkiais, apie kuriuos anksčiau ir negalėjome pagalvoti, bet tai nesutrukdė mūsų geriems norams.

Prisiderinę prie esamų sąlygų organizavome netradicinę - virtualią prakartėlių parodą- konkursą. Nors ji nesukuria tokios dvasinės atmosferos kaip reali paroda, bet vis tiek pasidžiaukime žmonių sukurtais nuoširdžiais darbais. Prakartėlių autoriams teko pabūti ir fotografais, o nuo gebėjimo parinkti foną, apšvietimą, ryškumą - priklausė ir nuotraukos kokybė, o tuo pačiu ir prakartėlės pristatymas. Darbelių sulaukėme net iš 9 rajonų, tai Utenos, Ignalinos, Zarasų, Kupiškio, Anykščių, Kauno, Šakių, Vilniaus, Druskininkų. Net 3 vaikų darbeliai yra iš Anglijos, o autorių šaknys Pačkėnuose. Tai galime pasidžiaugti, kad mūsų konkursas jau tapo ir tarptautiniu.

Labai noriu padėkoti ištikimiausiems konkurso dalyviams, tai Vaikutėnų krašto bendruomenei, ypač organizatorei Jūratei Bliuvienei, nors ir keitėsi bendruomenės vadovai, ji visada imdavosi iniciatyvos prakartėlės kūrime ir dalyvavo visuose šešiuose konkursuose, Laimutei Zabarauskaitei dalyvavusiai penkiuose konkursuose. Kiti dalyviai keisdavosi, vieni pritrūkdavo idėjų, kitiems gal pabosdavo, nerasdavo laisvo laiko, atsirasdavo kiti su naujomis idėjomis. Būdavo labai gera, kai gauni žinutę ,,Laba diena, aš norėčiau sudalyvauti jūsų rengiamame konkurse“. Šiais metais buvo ir tokių istorijų, kada pradeda gaminti prakartėlę ir suserga, lieka nebaigti darbai.

Skaityti daugiau: VI-oji netradicinė-virtuali Respublikinė Prakartėlių paroda-konkursas Pačkėnuose

Pačkėnų krašto bendruomenė vykdė projektą ,,Aš noriu šokti“, kurį finansavo Utenos rajono savivaldybė.

Mūsų vaikai patys išreiškė norą pasimokyti naujų šokio judesių. Ši veikla vaikams leido būti ne tik fiziškai aktyviems, bet ir padėjo lavinti asmenines savybes bei socialinius įgūdžius.

Šokiai vaikams teikia įvairiapusę naudą. Jie padeda mokytis ne tik judesio meno, bet ir saviugdos bei disciplinos. Šokiai padeda išmokti valdyti savo emocijas, elgtis disciplinuotai, protingai planuoti savo laiką. Šokdami vaikai išsikrauna fiziškai, išmoksta konstruktyviai reikšti savo nuotaiką ir jausmus. Šokiai, yra gebėjimas išreikšti save bei savo asmenybę, tiek judesiais šokių aikštelėje, tiek realiame gyvenime. Šokdami vaikai atsikratė kompleksų, todėl įgavo pasitikėjimo savo jėgomis.

Šokant sustiprėja vaiko asmenybė, jis geriau žino, ko nori. Iš pradžių vaikams sunku mokytis šokių technikos, bet, laikui bėgant, vaikai įgavo taip reikalingos ištvermės ir kantrybės. Pamokos netgi padėjo suprasti, kad ateityje irgi gali tekti susidurti su sunkumais, tačiau atkaklus darbas ir pastangos padės įveikti visas kliūtis ir suvaldyti bet kokią situaciją. Išmokus priimti tiek pergalę, tiek pralaimėjimą, vaikai įgavo daugiau pasitikėjimo savimi ir suvokimo, kad rezultatas priklauso nuo įdėto darbo. Šokyje ypatingai svarbi disciplina ir gebėjimas išklausyti bei priimti kritiką, nes per pamokas visada ieškoma būdų, kaip toliau tobulėti. Pradžioje buvo, kad ir vaikai įsižeisdavo dėl pastabų, greitai pavargdavo, kiti sakydavo tingiu. Ilgainiui vaikai tapo nebe tokie įžeidūs, kritiką priėmė daug ramiau ir su didesniu supratimu bei įsiklausymu į tai, kas jiems bandoma pasakyti.

Šokiai skatina vaikų kūrybiškumą ir padeda jiems suprasti meno vertę. Pradžioje šokių pamokos vyko įprastai, salėje, fojė, o užbaigti teko šokant lauke. Bet vis tiek labai smagu. Tik nesuspėjome surengti koncerto. Tikimės, kad ateis laikas, kai galėsime sušokti, parodyti ko išmokome.

Danos Žigienės informacija ir nuotraukos

    Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d.  įsakymu Nr. AĮ - 545 „Dėl Utenos rajono savivaldybės Kultūrinės veiklos plėtros nevyriausybinių organizacijų veiklos projektų  finansavimo” buvo skirtas finansavimas 200,00 Eur Vaikutėnų krašto bendruomenės projektui „Tradicinė Vaikutėnų kaimo šventė - 2020“.

   Tradicinė Vaikutėnų kaimo šventė, kuri įprastai būdavo rengiama liepos mėnesio pabaigoje, šiemet dėl COVID – 19 įvyko tik dalinai. Kiekvienais metais šventės metu buvo  sveikinami  80-90 amžiaus sulaukę jubiliatai,  užrišamos  jubiliejaus juostos,  įteikiamos  dovanos ir gėlės. Šiais metais  buvo nuspręsta saugoti senjorų sveikatą ir aplankyti juos jų pačių namuose.  Vaikutėnų  seniūnaitijoje  buvo aplankyti ir pasveikinti   šeši  garbaus amžiaus jubiliatai, taip pat užrištos jubiliejinės juostos, įteiktos saldžios dovanėlės. Saldžiomis dovanėlėmis pasirūpino  mūsų bičių ūkio ūkininkas Gediminas Braukyla.

      Dičiūnų miške vyko vaikų dviračių varžybos. Dalyvavo dvi dalyvių grupės, tai mažųjų dviratininkų iki septynių metų dalyvių grupė ir jaunimo nuo aštuonių iki keturiolikos metų dalyvių grupė.  Vyko smiginio varžybos, akies taiklumą išbandė keturiolika vaikų. Dideliems ir mažiems vyko žvejų varžytuvės Tvenkinių gatvėje esančiame tvenkinyje. Sporto aikštyne vyko įvairios žaidynės vaikams. Laisvalaikio centre surengta vaikų darbelių paroda. Šio projekto pabaigai buvo surengtas vasaros uždarymas vaikams, kiemelyje kūrenome  krosnelę, virėme skanią, kvapnią perlinių kruopų košę.

Vaikutėnų krašto bendruomenės informacija

2020 m. rugsėjo 26 dieną Kvykliuose vyko tradicinė kraštiečių šventė, kuri prasidėjo Šv. Mišiomis Kvyklių koplytėlėje. Po mišių visi susirinkusieji buvo pakviesti į atminimo lentos, Vyčio kryžiaus kavalieriui Juozui Dikiniui atidengimo ceremoniją, kurios metu dm. kpt.Valdas Mintaučkis papasakojo keletą Juozo Dikinio biografijos fragmentų, taip pat atsiminimais pasidalino gerbiamo kavalieriaus giminaičiai  anūkas Algirdas Keras ir dukterėčios sūnus Vidas Mikulėnas. Atminimo lentos atidengimą lydėjo iškilminga salvė, kurią atliko KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 507 pėstininkų kuopos kariai savanoriai. Po oficialiosios dalies, renginio vedėja Loreta Mikalauskienė,  visus šventės dalyvius pakvietė į vakaronę. Dalyvius sveikino ir gražaus laiko linkėjo Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas. Seniūnas kartu su Kvyklių seniūnaičiu Valdemaru Paškoniu pasveikino garbaus amžiaus jubiliates  - tai 80 – ies sulaukusias Aldoną Sinkevičienę iš Kvyklių, Genovaitę Veroniką Rudėnienę iš Nemeikščių ir Rūtą Stanislavą Rakauskienę iš Pavyžinčio. 95 – erių Ona Vedrickienė iš Kvyklių dėl sveikatos sutrikimų šventėje dalyvauti negalėjo, todėl juostą ir atminimo dovanėlę perduoti jubiliatei buvo įpareigota šventėje dalyvavusi giminaitė. Buvo įteiktos Utenos rajono savivaldybės Mero padėkos – dm. kpt. Valdui Mintaučkiui už indėlį įrengiant atminimo lentą, o Valdemarui Paškoniui už viso renginio organizavimą. Šventės organizatorius ir svečius savo kurtomis puokštelėmis tradiciškai apdovanojo vietos gyventoja Stefanija Juknonienė. Šventėje skambėjo dainos ir muzika. Gražias dainas atliko Jolantos ir Artūro Kučinskų duetas, smagiam šokiui kvietė Molėtų kultūros centro Suginčių krašto tradicinė kaimo kapela (vadovai   Juozas Veršelis ir Rita Varatinskienė). Šventės dalyviai vaišinosi arbata, kava, tradicine kvykliečių žuviene ir koše, o koldūnais su žvėriena vaišino medžiotojų būrelis„Krašuona“.

          Nuoširdus AČIŪ  Stanėnų kaimo Žuliams už akmenį, Algio Trinkūno UAB „Agrenta“ už akmens transportavimą, Donatui, Mariui, Mindaugui, Juozui  - už pagalbą statant ir įtvirtinant akmenį, šventės šeimininkėms - Danutei, Rasai, Gitai ir visiems, kurie darbais ar mintimis prisidėjo prie šventės organizavimo.  

Tekstas Aistės Bernotienės, nuotraukos Rimos Petrošienės ir Aistės Bernotienės   

Ruduo – tai metų laikas, kai viskas gamtoje sutviska įvairiomis spalvomis, kai sodai ir daržai prisipildo gėrybėmis. Pasitelkus savo fantaziją iš jų galima sukurti gražiausias kompozicijas bei įvairiausius darbus.

 Rugsėjo 17 d. Biliakiemio laisvalaikio centre vyko edukacinis užsiėmimas „Rudens gėrybės iš sodų ir daržų”. Popietės dalyvės atsinešė įvairių daržovių ir vaisių. Užsiėmimo metu kūrė gražias kompozicijas bei pavienius nuostabius darbus. Dar kurį laiką galėsime jais pasigrožėti.

Ačiū  dalyvėms už išradingumą ir kūrybingumą.

 Informacija ir nuotr. Vidutės Padlipskienės

          Utenos seniūnijos bendruomenė įgyvendino projektą „Vasara, dar neišeik“, kurio pagalba buvo suorganizuota edukacinių popiečių savaitė Biliakiemyje. Projektas finansuojamas Utenos rajono savivaldybės lėšomis. Užsiėmimuose dalyvavo 18 įvairaus amžiaus dalyvių, kurie rugpjūčio 24-28 dienomis, po 4 valandas per dieną, buvo užimti įvairiomis veiklomis. Mokėmės dekupažo subtilybių – vaikai, gavę po padėkliuką, dekoravo jį dekupažo technika. Vėlimo iš vilnos (sausu ir šlapiu būdais) rezultatais – masažiniais muiliukais – popiečių dalyviai buvo itin patenkinti, kiekvienas muiliukas gavosi savitas ir nepakartojamas. Kūrėme paveikslus iš įvairių kruopų, gyvų augalų, tapybos ant vandens pagalba paveikslai gavosi įvairiausių spalvų. Gavę po stebuklingo popieriaus lapelį piešėme išsitrauktus  personažus, kurie lape pražydo visomis vaivorykštės spalvomis. Minkštojo molio pagalba dalyviai lipdė įvairiausias figūras, kurias vėliau dažė guašu. Tekstiliniais flomasteriais ir dažais, išsirinkę patinkantį trafaretą, marginome atsineštus rūbelius, lininius maišelius. Paskutinę dieną patys gaminomės muiliukus, kurie formelių ir kiekvieno dalyvio išmonės dėka gavosi  pačių įvairiausių formų ir spalvų. Atsisveikindami vaišinomės pyragu, aptarėme artėjančių mokslo metų planus, įteikėme vaikams atsisveikinimo dovanėles ir visi išsiskirstėme laukdami naujų susitikimų.

          Visą savaitę, visas veiklas vykdėme lydimi dainų ir puikios nuotaikos. Ne tik išmokome naujų dalykų, bet ir stiprinome tarpusavio supratimo, pagalbos, pasiruošimo darbams, tvarkymosi ir kitus svarbius gyvenimiškus įgūdžius. Projekto dėka, vaikai turėjo progą paskutinę vasaros savaitę praleisti turiningai, prasmingai ir kūrybiškai. Norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie sėkmingo projekto įgyvendinimo  - savanoriams, Utenos seniūnijos darbuotojams, visiems, kurie prisidėjo puikiais patarimais ar pamokymais ir žinoma patiems vaikams už jų neišsenkantį optimizmą ir gerą nuotaiką.

Tekstas A. Bernotienės, nuotraukos A. Bernotienės ir  I. Kaminskienės

Pačkėnuose rugpjūčio mėnesį jau šeštą kartą vyko vaikų dienos stovykla „SPALVOK“, kurioje kiekvieną dieną dalyvavo virš 40 vaikų iš Pačkėnų ir aplinkinių kaimų, aštuoni vaikai iš Utenos. Stovyklos dalyvių daugumą sudarė Pačkėnų vaikų dienos centro vaikai.  Pagrindiniai stovyklos rėmėjai VŠĮ „Gyvenam“ ir jos direktorė Audronė Bareikienė. Taip pat prisidėjo Utenos rajono savivaldybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Pačkėnų krašto bendruomenė.

Pati stovykla dalyviams nemokama. Stovyklos vadovė Kreta Bareikaitė, kuri 4 metus dirbo savanore, o štai jau antri metai sėkmingai savarankiškai vadovauja stovyklai. Užsiėmimus padėjo organizuoti 7 savanoriai, tai vilniečiai Emilija ir Gabrielė Marčiukaitytės, Guoda Tuinylaitė, Evelina Gruštaitė, Titas Virbickas, Dovydas Agansonas ir uteniškė Elžbieta Venslovaitė, kuri pirmąsias keturias stovyklas buvo stovyklos dalyvė.

 Dauguma vaikų stovykloje dalyvauja nuo pirmųjų metų, jie tiesiog užaugo kartu su stovykla. Labai smagu, kad šiais metais prisijungė ir  keletas naujų stovyklautojų. Mūsų stovykla skiriasi nuo kitų stovyklų tuo, kad čia susirenka labai įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių įgūdžių vaikai, todėl  užimti ir organizuoti įvairias veiklas daug sudėtingiau,  tuo pačiu ir įdomiau. Bet čia mūsų vaikai, todėl ir stengiamės, kad įdomu būtų tiek mažam, tiek vyresniam.

Stovyklautojai pagal amžių buvo suskirstyti į tris grupes, kadangi dalyvių amžius įvairus (nuo 4 m. iki 14 m.), jiems priskirti grupių vadovai. Mažųjų grupės vadovė Emilija Marčiukaitytė, viduriniųjų - Guoda Tuinylaitė ir didžiųjų grupės vadovas Dovydas Agonson. Ankstesniais metais sudėtingiau būdavo dirbti su mažaisiais, kartais ir ašarų pasitaikydavo, mamos pasiilgdavo ir išbūti su visa grupe sunkiau sekėsi, vis norėjosi judėti, lakstyti. Šiais metais mažųjų grupė nepakartojama, vaikai gana savarankiški, pasitikintys savimi, darbštūs, kruopščiai atlieka užduotis.  Gal tai bus gera užuomazga naujajai, kitokiai kartai.

Kad stovyklautojams būtų įdomu, vilniečiai ruošėsi keletą mėnesių - susiplanavo būsimas veiklas, ieškojo rėmėjų, įsigijo reikalingas priemones. Kiekviena stovyklos diena, vis kita spalva. Pirmadienis-mėlyna, antradienis-raudona, trečiadienis-žalia, ketvirtadienis-balta, penktadienis-spalvotas vaikų kulinarinis šou. Kiekvienai dienai vaikai stengėsi pasipuošti tos spalvos didesniais ar mažesniais akcentais.

Kiekviena diena prasidėdavo linksma mankšta šokio ritmu. Po to vaikai rinkdavosi į salę trumpai gyvenimiškai pamokėlei. Savanoriai gana išmintingai ir išradingai vaikams pavaizduodavo jų blogus poelgius. Vaikams išvardinus blogus darbus ar poelgius ant virvelės užrišdavo mazgelį arba įdėdavo į maišelį kaladėlę ir parodė, kiek vaikai  privardino blogų darbų ir koks gali būti sunkus tas maišelis. Kitą kartą vaikų ydas ir blogus darbus vaizdingai parodė su arbatos maišeliu ir stiklinėje su vandeniu. Kartu visi ieškojo išeities, kaip visa to išvengti, kaip tai galima ištaisyti, kokia prasmė.

Skaityti daugiau: Vaikų dienos stovykla „SPALVOK“ Pačkėnuose